 „Pi gyvenimas“ sukurtas remiantis 2001-aisiais išleista rašytojo Yanno Martelio to paties pavadinimo filosofine knyga, tapusia bestseleriu ir parduota daugiau kaip 9 milijonų kopijų tiražu visame pasaulyje. Rašytojo egzistencinės krizės metu gimęs kūrinys 2002-aisiais buvo apdovanotas Booker Prize apdovanojimu, laikomu vienu iš pačių svarbiausių literatūros apdovanojimų anglakalbėse šalyse.
Teises ekranizuoti kūrinį kino studija „20th Century Fox“ įsigijo 2002-aisiais. Toks sprendimas kino pasaulyje buvo sutiktas gana skeptiškai – dėl daugiasluoksniškumo Y. Martelio romanas, kalbantis apie religiją, gyvenimą, Indiją, zoologijos sodą ir laivo katastrofą, buvo laikomas neįmanomu ekranizuoti ir netinkamu didžiajam ekranui. Pats rašytojas žinią apie jo kūrinio ekranizavimą sutiko skeptiškai, „nes neįmanoma suderinti ir suvienyti šių elementų“, tačiau sutiko parduoti teises į kūrinio ekranizavimą, ironizuodamas, jog „ši idėja pasmerkta žlugti dar nepradėjus jos vystyti“.
Ilgą laiką buvo manyta, kad režisieriaus ir scenaristo kėdę užims indų režisierius M. Nightas Shyamalanas, pasirinktas dėl savo tautybės. Buvo planuota, jog vos baigęs mistinio siaubo trilerio „Kaimas“ (orig. „The Village“) filmavimo darbus jaunasis režiserius kibs į „Pi gyvenimą“. Deja, perrašęs filmo scenarijų vyras atsisakė projekto, motyvuodamas tuo, kad jam nepatinka knygos „Pi gyvenimas“ pabaiga ir pats ėmėsi režisuoti triuškinantį fiasko patyrusį ir kino kritikų išpeiktą mistinį trilerį „Mergina vandenyje“ (orig. „Lady in the Water“).
 www.movies.com Iš pradžių režisierius Samas Raimi ketino nufilmuoti juostą „Nepaprastas Žmogus voras“ kartu su Tobey Maguire, Kirsten Dunst ir kitais trilogijoje nusifilmavusiais aktoriais, tačiau derinant filmo detales išsiskyrė režisieriaus Samo Raimi kino studijos „Sony“ nuomonės, tad režisierius paliko projektą, o kiek vėliau iš projekto pasitraukė ir Tobey Maguire. 2010-ųjų sausį „Sony“ paskelbė, jog atnaujina Žmogaus voro franšizę ir, padedami naujos komandos, iš naujo pradeda Žmogaus voro istoriją.
Filme „Nepaprastas Žmogus Voras“ matoma „Oscorp“ laboratorija buvo pastatyta trisdešimtajame „Sony“ paviljone. 12 savaičių statytos dekoracijos plotas užima apie 1300 kv. m.
 www.static.guim.co.uk
Filmo pagrindu tapo tikra prancūzų
verslininko, aristokrato Philippe Pozzo di Borgo istorija, kuomet, po
nelaimingo atsitikimo 1993-aisiais vyras liko paralyžiuotu.
Filmo režisierių duetą įkvėpė 2004-aisiais
pamatyta dokumentinė juosta, kurioje buvo pasakojama apie tai, kaip jaunas
priemiesčio gyventojas buvo nusamdytas slaugyti ir prižiūrėti paralyžiuotą Philippe
Pozzo di Borgo.
Pats Philippe savo istoriją papasakojo
2001-aisiais išleistoje knygoje „Antrasis šansas“ (orig. „Le second souffle“),
kurios pagrindu buvo sukurtas filmo „Neliečiamieji“ scenarijus.
 Režisierius Darrenas Aronofsky pagrindinių vaidmenų atlikėjų Jaredo Leto ir Marlono Wayanso paprašė mėnesiui atsisakyti sekso ir cukraus, taip norėdamas, kad aktoriai suprastų kaip elgiasi žmonės, išgyvenantys deginančio noro ir priklausomybės jausmą.
Norėdamas geriau įsijausti į savo vaidmenį Jaredas Leto numetė 13 kilogramų svorio ir susidraugavo su Bruklino narkomanais, vartojančiais heroiną.
Paprastai filmą sudaro 600 – 700 fragmentų, kai tuo tarpu „Requiem svajonei“ jų yra apie 2 000.
 www.adamantiumbullet.com Scena, kurioje Džonis ir Beibi
šliaužioja grindimis iš tiesų nebuvo planuota. Aktoriai tiesiog kvailiojo prieš
prasidedant filmavimui ir šildė raumenis, ruošdamiesi šokio scenai. Režisieriui
taip patiko šie kadrai, jog jis nusprendė įtraukti juos į galutinį filmo
variantą.
Filmas buvo kuriamas vasarą, o
scena, kurioje Džonis ir Beibi mokosi šokti vandenyje buvo filmuojama spalį,
kuomet medžių lapai ima keisti spalvą. Filmavimo grupei teko nelengvas darbas –
jie perdažė filmo kadruose matomų medžių lapus, tačiau, gerai įsižiūrėjus,
galima pastebėti, jog kai kuriuos medžių lapus visgi praleido.
Viso filmo metu pagrindiniai
herojai dėvi kontrastingų spalvų drabužius: Džonis – tamsių, Beibi – šviesų spalvų.
Įdomūs faktai apie aktorius:  André Wilms (Marselis)
Pradėjęs nuo namų dažytojo bei scenos darbuotojo darbų, Andre Wilmsas tapo gerai vertinamu aktoriumi Prancūzijoje, yra nusifilmavęs šešiuose Akio Kaurismakio filmuose.
Kati Outinen (Arletė)
Aktorė apibūdinama kaip Akio Kaurismakio mūza, ji pasirodė devyniuose jo filmuose, taip pat ir 2002 metų juostoje „Žmogus be praeities“, už kurią Kanų kino festivalyje pelnė geriausios aktorės apdovanojimą.
Jean-Pierre Darroussin (inspektorius Monet)
Garsus prancūzų aktorius, nusifilmavęs daugiau nei 60-yje kino juostų, tačiau Akio Kaurismakio filme vaidinantis pirmą kartą. Pats režisierius juokauja, jog Jean-Pierre visada buvo šalia, bet niekada anksčiau neleido jam vaidinti, tik vakarais išvalyti studiją.
 www.beyondmediaonline.com Džeko vaidmuo buvo kuriamas
specialiai George Clooney, tačiau režisierius Alexander Payne nusprendė, kad
aktorius – pernelyg didelė žvaigždė šiai juostai ir atsisakė jo paslaugų.
Nuotrauka, į kurią tėvų namuose žvelgia
Mailsas iš tiesų yra Paulo Giamatti ir jo, tėvo, Barto Giamatti nuotrauka.
Didžioji dauguma dialogų ir frazių,
kurios skamba Mailso, Džeko, Majos ir Stefani vakarienės metu yra grynų
gryniausia improvizacija.
 www.mediabistro.com
Iš viso filme atliekamos 34 „The
Beatles“ dainos.
Praktiškai viskas filme vienaip
ar kitaip susiję su bitlų dainomis. „Across
the Universe“ – tai 1969 – ųjų grupės daina, vėliau patekusi į grupės albumą „Let
It Be“.
Filmo kodine fraze tapo kita „The
Beatles“ daina – „All You Need Is Love“.
Tam, kad filmo „The Beatles“
dainas geriau įpinti į siužetą, scenaristai visus herojus pavadino vardais iš
grupės atliekamų dainų. Tai Liusi, Džudas, Seidi, ponas Kaitas, daktaras
Robertas, Prudens, Jojo, Rita.
 Režisierius Terrence Malick filmo scenarijų parašė dar septyniasdešimtaisiais, tačiau iki pat 2004 – ųjų jis nebuvo liečiamas.
Filmo kūrėjai stengėsi, kad „Naujas pasaulis“ gautųsi maksimaliai autentiškas ir atitiktų tikrus istorinius įvykius. Būtent dėl šios priežasties filmavimai vyko netoli tikrosios įvykių vietos, o indėnų ir anglų gyvenvietės buvo atkuriamos atsižvelgiant į archeologinių kasinėjimų davinius. Gyvenviečių statybai netgi buvo naudojamos tos pačios medžiagos ir įrankiai kaip ir XVII amžiuje.
Anglų fortas buvo statomas 30 dienų. Lygiai tiek pat dienų anglai jį statė ir XVII amžiuje, tačiau tuomet nebuvo nei modernios technikos, nei kranų ar kitokių statybas palengvinančių prietaisų.
Viename interviu režisierius
Nimród Antal teigė, jog sukurti „Kontrolierius“ jį įkvėpė Andrejaus Tarkovskio
(Андрей Тарковский) juosta „Soliaris“ (orig. „Solyaris“, 1972).
Filmas „Kontrolieriai“ buvo
filmuojamas naktimis – 23.30 – 4.30 valandomis, kuomet metro nebeveikia.
Ilgą laiką juostos filmavimas
buvo atidedamas, nes filmavimo grupė negalėjo gauti leidimo pradėti filmuoti
metro. Nei viena institucija, į kurią buvo kreiptasi, nenorėjo išduoti leidimo
filmui, kuriame kontrolieriai vaizduojami kaip idiotų gauja. Galų gale filmo
prodiuseris, Tamás Hutlassa ir režisierius Nimród Antal susitiko su Vengrijos
viešojo transporto kompanijos direktoriumi Aba Botond, kurį jie įtikino duoti
leidimą filmavimo darbams. Filmas prasideda Abos Botondo kreipiniu į žiūrovą,
kuriame jis teigia, jog juostos personažai neturi nieko bendra su tikrais
Vengrijos metro kontrolieriais.
|
RSS srautas
