Picture
„Pi gyvenimas“ sukurtas remiantis 2001-aisiais išleista rašytojo Yanno Martelio to paties pavadinimo filosofine knyga, tapusia bestseleriu ir parduota daugiau kaip 9 milijonų kopijų tiražu visame pasaulyje. Rašytojo egzistencinės krizės metu gimęs kūrinys 2002-aisiais buvo apdovanotas Booker Prize apdovanojimu, laikomu vienu iš pačių svarbiausių literatūros apdovanojimų anglakalbėse šalyse. 

Teises ekranizuoti kūrinį kino studija „20th Century Fox“ įsigijo 2002-aisiais. Toks sprendimas kino pasaulyje buvo sutiktas gana skeptiškai – dėl daugiasluoksniškumo Y. Martelio romanas, kalbantis apie religiją, gyvenimą, Indiją, zoologijos sodą ir laivo katastrofą, buvo laikomas neįmanomu ekranizuoti ir netinkamu didžiajam ekranui. Pats rašytojas žinią apie jo kūrinio ekranizavimą sutiko skeptiškai, „nes neįmanoma suderinti ir suvienyti šių elementų“, tačiau sutiko parduoti teises į kūrinio ekranizavimą, ironizuodamas, jog „ši idėja pasmerkta žlugti dar nepradėjus jos vystyti“.

Ilgą laiką buvo manyta, kad režisieriaus ir scenaristo kėdę užims indų režisierius M. Nightas Shyamalanas, pasirinktas dėl savo tautybės. Buvo planuota, jog vos baigęs mistinio siaubo trilerio „Kaimas“ (orig. „The Village“) filmavimo darbus jaunasis režiserius kibs į „Pi gyvenimą“. Deja, perrašęs filmo scenarijų vyras atsisakė projekto, motyvuodamas tuo, kad jam nepatinka knygos „Pi gyvenimas“ pabaiga ir pats ėmėsi režisuoti triuškinantį fiasko patyrusį ir kino kritikų išpeiktą mistinį trilerį „Mergina vandenyje“ (orig. „Lady in the Water“).


 
Picture
www.movies.com
Iš pradžių režisierius Samas Raimi ketino nufilmuoti juostą „Nepaprastas Žmogus voras“ kartu su Tobey Maguire, Kirsten Dunst ir kitais trilogijoje nusifilmavusiais aktoriais, tačiau derinant filmo detales išsiskyrė režisieriaus Samo Raimi kino studijos „Sony“ nuomonės, tad režisierius paliko projektą, o kiek vėliau iš projekto pasitraukė ir Tobey Maguire. 2010-ųjų sausį „Sony“ paskelbė, jog atnaujina Žmogaus voro franšizę ir, padedami naujos komandos, iš naujo pradeda Žmogaus voro istoriją.

Filme „Nepaprastas Žmogus Voras“ matoma „Oscorp“ laboratorija buvo pastatyta trisdešimtajame „Sony“ paviljone. 12 savaičių statytos dekoracijos plotas užima apie 1300 kv. m.


 
Picture
www.static.guim.co.uk
Filmo pagrindu tapo tikra prancūzų verslininko, aristokrato Philippe Pozzo di Borgo istorija, kuomet, po nelaimingo atsitikimo 1993-aisiais vyras liko paralyžiuotu.

Filmo režisierių duetą įkvėpė 2004-aisiais pamatyta dokumentinė juosta, kurioje buvo pasakojama apie tai, kaip jaunas priemiesčio gyventojas buvo nusamdytas slaugyti ir prižiūrėti paralyžiuotą Philippe Pozzo di Borgo.

Pats Philippe savo istoriją papasakojo 2001-aisiais išleistoje knygoje „Antrasis šansas“ (orig. „Le second souffle“), kurios pagrindu buvo sukurtas filmo „Neliečiamieji“ scenarijus.

 
Picture
Režisierius Darrenas Aronofsky pagrindinių vaidmenų atlikėjų Jaredo Leto ir Marlono Wayanso paprašė mėnesiui atsisakyti sekso ir cukraus, taip norėdamas, kad aktoriai suprastų kaip elgiasi žmonės, išgyvenantys deginančio noro ir priklausomybės jausmą.

Norėdamas geriau įsijausti į savo vaidmenį Jaredas Leto numetė 13 kilogramų svorio ir susidraugavo su Bruklino narkomanais, vartojančiais heroiną.

Paprastai filmą sudaro 600 – 700  fragmentų, kai tuo tarpu „Requiem svajonei“ jų yra apie 2 000.

 
Picture
www.adamantiumbullet.com
Scena, kurioje Džonis ir Beibi šliaužioja grindimis iš tiesų nebuvo planuota. Aktoriai tiesiog kvailiojo prieš prasidedant filmavimui ir šildė raumenis, ruošdamiesi šokio scenai. Režisieriui taip patiko šie kadrai, jog jis nusprendė įtraukti juos į galutinį filmo variantą.

Filmas buvo kuriamas vasarą, o scena, kurioje Džonis ir Beibi mokosi šokti vandenyje buvo filmuojama spalį, kuomet medžių lapai ima keisti spalvą. Filmavimo grupei teko nelengvas darbas – jie perdažė filmo kadruose matomų medžių lapus, tačiau, gerai įsižiūrėjus, galima pastebėti, jog kai kuriuos medžių lapus visgi praleido.

Viso filmo metu pagrindiniai herojai dėvi kontrastingų spalvų drabužius: Džonis – tamsių, Beibi – šviesų spalvų.

 
Įdomūs faktai apie aktorius:
Picture
André Wilms (Marselis)
Pradėjęs nuo namų dažytojo bei scenos darbuotojo darbų, Andre Wilmsas tapo gerai vertinamu aktoriumi Prancūzijoje, yra nusifilmavęs šešiuose Akio Kaurismakio filmuose.
 
Kati Outinen (Arletė)
Aktorė apibūdinama kaip Akio Kaurismakio mūza, ji pasirodė devyniuose jo filmuose, taip pat ir 2002 metų juostoje „Žmogus be praeities“, už kurią Kanų kino festivalyje pelnė geriausios aktorės apdovanojimą.

Jean-Pierre Darroussin (inspektorius Monet)
Garsus prancūzų aktorius, nusifilmavęs daugiau nei 60-yje kino juostų, tačiau Akio Kaurismakio filme vaidinantis pirmą kartą. Pats režisierius juokauja, jog Jean-Pierre visada buvo šalia, bet niekada anksčiau neleido jam vaidinti, tik vakarais išvalyti studiją.

 
Picture
www.beyondmediaonline.com
Džeko vaidmuo buvo kuriamas specialiai George Clooney, tačiau režisierius Alexander Payne nusprendė, kad aktorius – pernelyg didelė žvaigždė šiai juostai ir atsisakė jo paslaugų.

Nuotrauka, į kurią tėvų namuose žvelgia Mailsas iš tiesų yra Paulo Giamatti ir jo, tėvo, Barto Giamatti nuotrauka.

Didžioji dauguma dialogų ir frazių, kurios skamba Mailso, Džeko, Majos ir Stefani vakarienės metu yra grynų gryniausia improvizacija.

 
Picture
www.mediabistro.com
Iš viso filme atliekamos 34 „The Beatles“ dainos.

Praktiškai viskas filme vienaip ar kitaip susiję su bitlų dainomis. „Across the Universe“ – tai 1969 – ųjų grupės daina, vėliau patekusi į grupės albumą „Let It Be“.

Filmo kodine fraze tapo kita „The Beatles“ daina – „All You Need Is Love“. 

Tam, kad filmo „The Beatles“ dainas geriau įpinti į siužetą, scenaristai visus herojus pavadino vardais iš grupės atliekamų dainų. Tai Liusi, Džudas, Seidi, ponas Kaitas, daktaras Robertas, Prudens, Jojo, Rita.

 
Picture
Režisierius Terrence Malick filmo scenarijų parašė dar septyniasdešimtaisiais, tačiau iki pat 2004 – ųjų jis nebuvo liečiamas.

Filmo kūrėjai stengėsi, kad „Naujas pasaulis“ gautųsi maksimaliai autentiškas ir atitiktų tikrus istorinius įvykius. Būtent dėl šios priežasties filmavimai vyko netoli tikrosios įvykių vietos, o indėnų ir anglų gyvenvietės buvo atkuriamos atsižvelgiant į archeologinių kasinėjimų davinius. Gyvenviečių statybai netgi buvo naudojamos tos pačios medžiagos ir įrankiai kaip ir XVII amžiuje. 

Anglų fortas buvo statomas 30 dienų. Lygiai tiek pat dienų anglai jį statė ir XVII amžiuje, tačiau tuomet nebuvo nei modernios technikos, nei kranų ar kitokių statybas palengvinančių prietaisų.

 
Picture
Viename interviu režisierius Nimród Antal teigė, jog sukurti „Kontrolierius“ jį įkvėpė Andrejaus Tarkovskio (Андрей Тарковский) juosta „Soliaris“ (orig. „Solyaris“, 1972).
 
Filmas „Kontrolieriai“ buvo filmuojamas naktimis – 23.30 – 4.30 valandomis, kuomet metro nebeveikia.

Ilgą laiką juostos filmavimas buvo atidedamas, nes filmavimo grupė negalėjo gauti leidimo pradėti filmuoti metro. Nei viena institucija, į kurią buvo kreiptasi, nenorėjo išduoti leidimo filmui, kuriame kontrolieriai vaizduojami kaip idiotų gauja. Galų gale filmo prodiuseris, Tamás Hutlassa ir režisierius Nimród Antal susitiko su Vengrijos viešojo transporto kompanijos direktoriumi Aba Botond, kurį jie įtikino duoti leidimą filmavimo darbams. Filmas prasideda Abos Botondo kreipiniu į žiūrovą, kuriame jis teigia, jog juostos personažai neturi nieko bendra su tikrais Vengrijos metro kontrolieriais.


UA-35502470-1