Picture
„Pi gyvenimas“ sukurtas remiantis 2001-aisiais išleista rašytojo Yanno Martelio to paties pavadinimo filosofine knyga, tapusia bestseleriu ir parduota daugiau kaip 9 milijonų kopijų tiražu visame pasaulyje. Rašytojo egzistencinės krizės metu gimęs kūrinys 2002-aisiais buvo apdovanotas Booker Prize apdovanojimu, laikomu vienu iš pačių svarbiausių literatūros apdovanojimų anglakalbėse šalyse. 

Teises ekranizuoti kūrinį kino studija „20th Century Fox“ įsigijo 2002-aisiais. Toks sprendimas kino pasaulyje buvo sutiktas gana skeptiškai – dėl daugiasluoksniškumo Y. Martelio romanas, kalbantis apie religiją, gyvenimą, Indiją, zoologijos sodą ir laivo katastrofą, buvo laikomas neįmanomu ekranizuoti ir netinkamu didžiajam ekranui. Pats rašytojas žinią apie jo kūrinio ekranizavimą sutiko skeptiškai, „nes neįmanoma suderinti ir suvienyti šių elementų“, tačiau sutiko parduoti teises į kūrinio ekranizavimą, ironizuodamas, jog „ši idėja pasmerkta žlugti dar nepradėjus jos vystyti“.

Ilgą laiką buvo manyta, kad režisieriaus ir scenaristo kėdę užims indų režisierius M. Nightas Shyamalanas, pasirinktas dėl savo tautybės. Buvo planuota, jog vos baigęs mistinio siaubo trilerio „Kaimas“ (orig. „The Village“) filmavimo darbus jaunasis režiserius kibs į „Pi gyvenimą“. Deja, perrašęs filmo scenarijų vyras atsisakė projekto, motyvuodamas tuo, kad jam nepatinka knygos „Pi gyvenimas“ pabaiga ir pats ėmėsi režisuoti triuškinantį fiasko patyrusį ir kino kritikų išpeiktą mistinį trilerį „Mergina vandenyje“ (orig. „Lady in the Water“).

Picture
2005-aisiais kino studija „20th Century Fox“ į filmo „Pi gyvenimas“ režisieriaus kėdę bandė privilioti Alfonso Cuaróną, tačiau pastarasis pasirinko mokslinės fantastikos veiksmo dramą „Žmonių vaikai“ (orig. „Children of Men“, 2006). Po metų filmo vairas buvo pasiūlytas „Amelijos iš Monmartro“ režisieriui Jean-Pierre Jeunetui, sutikusiam kurti pagal Guillaume Laurant parašytą scenarijų. Sudarius filmavimo grafiką ir suderinus filmavimų Indijoje datas tais pačiais metais dėl neįvardijamų priežasčių režisierius paliko projektą.

2009-aisiais režisuoti filmą sutiko dviejų Oskarų laureatas, taivanietis Angas Lee, susidūręs su kino studijų nenoru finansuoti jo projektą. Numatytasis filmo biudžetas siekė 70 milijonų JAV dolerių. Bijodama rizikuoti į projektą investuoti tokią sumą kino studija „20th Century Fox“ laikinai sustabdė projektą ir atidėjo jo filmavimą. Laimei, šįkart viskas baigėsi gerai ir filmavimo darbai prasidėjo 2011-ųjų pradžioje.

„Pi gyvenimas“ – pirmas Ango Lee filmas, sukurtas pasinaudojant 3D technologiją.

Juosta filmuota Indijoje, Taivane, Monrealyje, Kanadoje ir Kinijoje.

Filme pasakojama, kaip po laivo katastrofos paauglys Pi lieka valtyje su tigru. Filmuojant šias scenas nei vienoje jų aktorius S. Sharma nesusidūrė su tikru tigru. Piteriu Parkeriu pavadintas gyvūnas tebuvo kompiuteriu sukurtas ir animuotas (CGI) personažas. Tikras tigras matomas vos keliose scenose. Mokytis elgtis su gyvūnu S. Sharma mokėsi stebėdamas į filmavimo aikštelę narvuose atgabentus 4 bengališkus tigrus. „Valandų valandas stebėdavau jų elgseną, eiseną ir mimiką tam, kad filmuodamasis įsivaizduočiau juos esant prieš save“, - tikino jaunasis aktorius.

Specialiuosius efektus, kuriais buvo animuojami gyvūnai, kūrė vizualinių efektų rinkoje lyderės pozicijas tvirtai laikanti „Rhythm & Hues“ studija.

Scenos vandenyne iš tikrųjų buvo filmuojamos milžiniškame baseine, įkurtame viename neveikiančiame Taivano oro uoste. Baseine buvo sumontuota įranga, galinti sukelti bangas, atvaizduoti audrą ar švelniai tyvuliuojantį vandenį.

Pagrindinį vaidmenį filme atliko tuomet vos 17-iolikos sulaukęs indas Surajus Sharma, prieš kino kamerą stojęs pirmąkart. 

Aktorių atrankos metu „Žmogus voras“ Tobey Maguire nugalėjo aktorių Andrew Garfieldą ir gavo vieną filmo vaidmenų, tačiau buvo pašalintas iš projekto, režisieriui nusprendus, jog aktorius yra „pernelyg garsus ir atpažįstamas“. „Kai aktorius yra pernelyg įžymus, ekrane matome būtent jį, o ne jo įkūnijamą personažą“, - sakė režisierius.




Leave a Reply.


UA-35502470-1