
www.movies.com
Biografinė nuotykių drama
Režisierius: Danny Boyle
Šalis: JAV, Didžioji Britanija
Trukmė: 94 min
Biografinėje nuotykių dramoje
„127 valandos“ (orig. „127 Hours“),
Oskaro laureatas, režisierius Danny Boyle nagrinėja gyvybės ir mirties, būties,
gyvenimo tikslo ir meilės klausimus.
Tikrais įvykiais paremta juosta
pasakoja alpinisto – ekstremalo Aron Ralston (vaidina akt. James Franco)
istoriją. Vieną saulėtą savaitgalį, niekam nieko nesakęs, vaikinas išsiruošia į
Jutos kanjoną, kur jo tyko nelaimė. Sumaniai nardydamas tarp uolose slypinčių
plyšių, netikėtai, prispaustas didžiulio riedulio, Aronas įstringa viename jų.
127 valandos be maisto, praktiškai be vandens, be vilties išgyventi. Senkant
jėgoms, gęstant vilčiai išsigelbėti, jaunuolis savyje atranda didžiulį norą
gyventi, jėgų išsivaduoti ir vardan savo gyvybės padaro tai, apie ką daugeliui
baisu ir pagalvoti.

www.movies.com
Juostą lydi geras garso takelis,
o akį džiugina net tik juostos pradžioje matomi įspūdingi vaizdai, tačiau ir
puiki James Franko vaidyba. Iš tiesų muzika, kuri atrodo tokia gyva katastrofos
fone, tampa antrojo plano vaidmens atlikėja. Kiekviena Arono būsena, emocija,
jausmas lydimi puikių ir gilių dainų, leisiančių pajusti visa tai, ką tą
akimirką jaučia herojus. Patiko tai, jog šioje juostoje režisierius Danny Boyle
išlaikė savo išskirtinį stilių, o į pagalbą pasitelkė sumanų kino operatorių,
kuris savo išskirtine filmavimo technika juostai suteikė žavingo šarmo. Juostoje
sumaniai pinasi skaudi realybė, herojų persekiojančios haliucinacijos ir man labiausiai
patikę žvilgsniai į praeitį, vadinamieji flashback.
Po filmo peržiūros galima
padaryti tris išvadas – visada sakykite kur einate, dažniau skambinkite tėvams
ir niekada nepirkite pigių kišeninių peiliukų, pagamintų Kinijoje.

www.movies.com
Juostos laukiau ilgai ir kantriai
bei daug iš jos tikėjausi, tačiau likau kiek nusivylusi. Visų pirma, dėl
didelės reklaminės kampanijos žiūrovas paliekamas be intrigos. Pripažinkime,
juk visi reklamos dėka žinome, kad įstrigęs kanjone Aronas nusipjaus sau ranką.
Tačiau visus kamuoja klausimas „kaip?“ ir, vedini kraujo troškimo visi masiškai
veržiasi žiūrėti šią juostą. Žiūrovus taip pat masina ir net 6 Oskaro
nominacijos (geriausias filmas, geriausias pagrindinio vaidmens atlikėjas,
geriausias adaptuotas scenarijus, geriausias montažas, geriausias
kompozitorius, geriausia daina), daugumos nuomone esančios geros kino juostos
rodikliu.
Man regis žmones masina ne pats
filmas, o neįtikėtinas Arono Ralstono poelgis, kurį dauguma mūsų laiko
didvyrišku. Žinoma, negalime nubraukti ir žymiojo juostos kūrėjo Danny Boyle,
kurio „Lūšnynų milijonierių“ („Slumdog
Millionaire“), susišlavusį net 8 Oskarus ir nominuotą dar dviem žiūrėjome
visi, o dabar norime pamatyti tokį pat kokybišką ir iki tobulumo nugludintą
reginį. O kur dar puiki James Franko vaidyba, kurios dėka šis vaidmuo neretai
pavadinamas geriausiu aktoriaus karjeroje.
Nors filmas turi visus geram
filmui reikalingus elementus, asmeniškai man jis nepadarė tokio didelio
įspūdžio kaip tikėjausi. Vietomis žiauri, jautri, spalviškai ryški juosta man
pasirodė kiek pernelyg ištęsta ir išaukštinta, pernelyg išreklamuota, tad
nemanau, jog žiūrėčiau ją antrą kartą. Filmas, mano akimis, mažiausias vertas
garbingojo Oskaro.