
Režisierius: Steven Knight
Šalis: JAV, Didžioji Britanija
Trukmė: 100 min
Reklaminė filmo kampanija skelbė, jog šiame filme žiūrovai išvis kitokį Jasoną Stathamą. Ne tą, visu greičiu lekiantį prabangiu automobiliu, apsuptą gražuolių dėmesio ir ginklų, besimėgaujantį filmo veiksmu egzotiškose lokacijose ir tapusį sprogimų epicentru. Kitokį. Apšepusį, verkiantį, įsimylėjusį, bandantį iš naujo surinkti griuvusio gyvenimo pamatus ir... iš tiesų vaidinantį! Panašu, kad didžiojo kino debiutanto, režisieriaus Steveno Knighto rankose Jasonas Stathamas suvokė mokantis ne tik padykusiai vairuoti, muštis ir keršyti. Tiesa, tam laiko aktorius rado ir šiame filme, tačiau tai nebuvo pagrindine filmo koncentracija.

Bandydamas vaduotis alkoholio ir narkotikų liūne gatvėje vyras sutinka vienuolę Kristiną (akt. Agata Buzek), tapusia geresnio rytojaus viltimi ir herojaus simpatijų objektu. Deja, netrukus mažakalbį Džojų pasiekia informacija apie Izabelės žudikus, tad, regis naują gyvenimą pradėjęs vyras privalo priimti bene sunkiausią sprendimą. Ką rinktis – šviesesnį rytojų ar galimybę lengvai atkeršyti mylimosios žudikams ir įvykdyti tariamą teisingumą?..

Ir nors vaidmuo filme „Kolibrio efektas“ Jasonui Stathamui tapo nėrimu į naujus vandenis, režisierius S. Knightas liko ištikimu sau, ėmęsis nagrinėti už visuomenės ribų atsidūrusių Londono gyventojų istorijas ir tokiu būdu juostas „Purvini gražūs žaidimai“ (angl. „Dirty Pretty Things“, 2002), „Rytietiški pažadai“ (angl. „Eastern Promises“, 2007) bei „Kolibrio efektas“ sujungiantis į savotišką trilogiją, pasakojančią apie už visuomenės ribų atsidūrusius žmones.

Veiksmo trileryje „Kolibrio efektas“ režisierius S. Knightas pasitelkia ir psichologinei dramai būdingų elementų, žiūrovui pristatydamas du savotiškai panašius, savo kiautuose išsigelbėjimo ieškančius žmones, regis, negalinčius pabėgti nuo juos persekiojančios praeities ir negebančius išsivaduoti iš praeities košmarų. Tokiu būdu „Kolibrio efektas“ tampa dviejų herojų istorija, kurioje režisierius laimi nesiimdamas moralizuotojo vaidmens.

Bene didžiausiu filmo trūkumu galėčiau įvardinti istorijos paviršutiniškumą. Filmo kūrėjai neatskleidė vidinio Džojaus pasaulio, nesivargindami žiūrovams atskleisti kai kurių jo poelgių motyvų bei nušviesdami emocinio portreto. Dalis veikėjo poelgių atrodo nemotyvuotais, o jo santykiai su Kristina lieka neišvystytais bei nepasiekia emocinio piko.
Filme taip pat pernelyg daug pašalinių siužetinių linijų, tad „Kolibrio efektui“ trūksta esminės filmo grandies išgryninimo, o žiūrovui bandoma perteikti nereikalinga ir, regis, su veiksmu kino ekrane nesusijusi informacija, kurios gausa bandoma maskuoti trūkčiojanti centrinė siužetinė filmo linija.
