
www.kinopoisk.ru
Romantinė istorinė drama
Režisierius: Waldemar Krzystek
Šalis: Lenkija
Trukmė: 114 min
Apie šį filmą girdėjau daug kalbų
– savo laiku pasirodžiusi Lenkijoje juosta sukėlė nemažą šurmulį ir padalino
žiūrovus į dvi stovyklas, o pastaruoju metu ją vis dažniau galima išvysti TV
ekrane.
Šalta ir įžūli Vera, visą
gyvenimą nekentusi motinos atvyksta aplankyti tėvo, pasiryžusio merginai
papasakoti prieš trisdešimt metų pasibaigusią jos motinos gyvenimo istoriją.
Lenkijos miestas Legnica neretai
vadinamas Mažąja Maskva dėl rusų kariūnų gausos. Į miestą atvyksta kariūnas
Jura (akt. Dmitrij Ulianov/ Дмитрий Ульянов) ir gražuolė jo žmona Vera (akt.
Svetlana Chodčenkova/ Светлана Ходченкова). Sudalyvavusi vietiniame dainų
konkurse moteris nuskina renginio laurus ir krenta į akį lenkių kariūnui
Michalui (akt. Leslav Žurek/ Lesław Żurek), atkakliai siekiančiam moters
širdies. Įsipainiojusi į draudžiamus santykius su lenku, pamindama savo vyrą,
jokių draudimų nepaisanti moteris leidžiasi į meilės nuotykį su žmogumi,
padovanojusiu jai savo meilę. Įsiukę į aistros verpetą įsimylėjėliai pamiršta
draudimus, saugumą, aplinkinius, o tuomet jiems ant kulnų ima minti žmonės, bet
kokia kaina ketinantys nutraukti nelaimę nešančius santykius.

www.kinopoisk.ru
Juostoje parodoma meilės istorija
žmonių, patekusių į politinių intrigų spąstus. Stovėdami priešingose barikadų
pusėse Vera ir Michalas buvo tiesiog pasmerkti nelaimei. Ir net ne todėl, kad
ji ištekėjusi moteris, išdavusi savo vyrą, o dėl paprastos tautybių sistemos –
ji rusė, o jis lenkas.
„Mažoji Maksva“ – gana banguotas
filmas. Gražius ir vykusius epizodus keičia nesuvokiami, nelogiški ir padriki
vaizdiniai, tad savo kokybe filmas nėra vientisas ir kartkartėmis primena
trūkčiojančią liniją, drebančia ranka bandomą nupiešti baltame popieriaus lape.

www.kinopoisk.ru
Minėtasis bangavimas ypatingai
buvo matomas pagrindinio vaidmens atlikėjos, aktorės Svetlanos Chodčenkovos
vaidyboje. Vaidindama dukterį moteris neretai perspausdavo, o štai vaidinant
mamą jai neretai kažko pritrūkdavo. Žybtelėjusi pirmuosiuose filmo kadruose,
šiam dar neįsibėgėjus moteris užgeso, o iš jos neblėstančio žavesio liko tik
prisiminimas. Mačiau moterį, nesiblaškančią tarp dviejų vyrų ir ramia sąžine
išduodančia savo sutuoktinį. Vos prieš akimirką nuo savęs stūmusi lenkų
karininką jau netrukus moteris jį prisileido taip arti, jog net pamiršau apie
jos vyro egzistavimą. Nepastabėjau kuomet jų santykiai peraugo į kai ką daugiau
ir nemačiau jos, kaip neištikimos žmonos, abejonių ir apgailestavimo. Turiu
pripažinti, kad tai nėra pirmas Svetlanos Chodčenkovos vaidmuo, kuriam kažko
trūksta arba kažko yra per daug. Pastaruoju metu moteris ne itin žiba kino
ekranuose ir vis dažniau yra kritikuojama už ne itin vykusį vaidmens atlikimą.

www.kinopoisk.ru
Įsiminė pirmąkart kine matytas
lenkų aktorius Leslavas Žurekas. Brandus, išlaikytas, ramus, gilaus mėlynų akių
žvilgsnio vyras atrodė tvirtai ir įtikinamai. Būtent jis filmui suteikė
daugiausiai dramatizmo ir kai kurias scenas tiesiogine ta žodžio prasme išvilko
ant savo pečių. Ryškūs buvo ir aktorių Artiomo Tkačenko (Артем Ткаченко) ir
Elenos Leščinskajos (Елена Лещинская) vaidmenys. Aktorių pora įkūnijo armėnų
šeimą ir tą padarė taip puikiai, jog net nesuabejojau, jog jų kilmė gali būti
kitokia.

www.kinopoisk.ru
„Mažoji Maskva“ alsuoja labiau
rusiška nei lenkiška dvasia ir, nežinant filmo kilmės šalies jį iš tiesų galima
būtų pavadinti rusišku. Visumoje negaliu pasakyti, jog šis filmas man paliko
didelį įspūdį, tačiau negaliu teigti, jos jis yra prastas. Kaip sakoma, skonio
reikalas.