Picture
www.movies.com
Mokslinės fantastikos trileris, drama

Režisierius: Mark Romanek

Šalis: Didžioji Britanija, JAV

Trukmė: 103 min

   
Ruth (vaidina akt. Keira Knightley), Tommy (vaidina akt. Andrew Garfield) ir Kathy (vaidina akt. Carey Mulligan) – vieni iš daugybės Heilšemo mokyklos mokinių. Visi jie – vaikai – klonai, auginami tik organų donorystei. Gyvenantys pagal griežtas taisykles, atskirti nuo išorinio pasaulio, izoliuoti nuo visuomenės vaikai žino savo gyvenimo paskirtį ir net nemėgina maištauti ar bėgti. Turėdami tik vienas kitą ir susitaikę su gyvenimišku žiaurumu vaikai auga ir nujaučia, kad lemtingoji diena, kuomet reikės pirmą kartą paaukoti savo organus, artėja. Deja, čia įsimaišo meilė ir noras kažką pakeisti, tačiau griežtas auklėjimas ir pasišventimas vardan tikslo ima viršų.

Juosta apie kiekvieno iš mūsų unikalumą, apie gyvenimo prasmę, susitaikymą su savo likimu, ir pareigos jausmą.

Picture
www.movies.com
Juostos tematika iš tiesų skaudi, tačiau filmas to skausmo neperteikė visu 100 procentų. Nepasiekė to kritinio taško, kuomet kartu su herojais išgyveni jų dramą, jauti jų skausmą ir pergyveni dėl jų, esi pasiruošęs šokti į ekraną ir padėti jiems, pašnibždėti ką gi reikėtų daryti. Deja, šios juostos peržiūros metu tokie jausmai manęs neaplankė.

Nepatiko ir tai, kad filmo pradžia užduoda toną visai tolesnei istorijai. Tad vos tik pradžioje pamačius operacinės vaizdus, o vėliau sužinojus, jog vaikai tėra klonai – donorai, o Ruth nugvelbė savo draugės mylimąjį, tampa aišku, jog mezgasi meilės trikampis, o jie, kaip žinia, retai baigiasi laimingai. Tad intriga, turėjusi žiūrovą lydėti viso seanso metu, subliūkšta jau pirmosiomis peržiūros minutėmis.

Picture
www.movies.com
Liūdesys ir beviltiškumas smelkiasi iš anapus ekrano, sustiprintas britišku lietumi. Režisierius  Mark Romanek bandė žaisti niūriomis spalvomis, ekrane vis pamėtyti daiktus ir prisiminimus iš herojų vaikystės tuo bandant žiūrovą sugraudinti. Dramatiškumui sustiprinti jis patelkė vėją, simbolizuojantį laisvę, kurios herojai neturi ir vandens stichiją, kurią trijulė itin mėgo. Banguojanti,  audringa ir tokia nepriklausoma jūra buvo tarsi atsvara priklausomybei ir prievolei, kurią draugai turi atlikti.

Pagrindiniai aktoriai, Carey Mulligan, Keira Knightley ir Andrew Garfield pasirinkti labai taikliai, jų vaidyba graži, įtikinama, emocinga. Aktorių išgyventos emocijos prasiskverbia per ekraną ir pasieka žiūrovų širdis. Tos akimirkos, kai Keira Knightley herojė Ruth prapjautu pilvu ir nematančiomis akimis paliekama gulėti operacinėje, kai Andrew Garfield įkūnytas Tommy, apimtas nevilties ir begalinio skausmo šaukia į tamsą, bandydamas išrėkti visą savo apmaudą ir neviltį, o Carey Mulligan atvaizduoda Kathy pro stiklą stebi paskutinę mylimojo operaciją, per nugarą bėga šiurpuliukai, o žiūrovui belieka gerėtis įtaigia ir profesionalia jaunosios aktorių kartos atstovų vaidyba.

Kaip jūs sutiktumėte naują dieną, žinodami, kad esate tik kažkieno kopija, skirta organų donorystei ir kad turite mirti vien tam, kad kitas gyventų? Man regis retas kuris sugebėtų pasižiūrėti mirčiai į akis, taip ramiai sutikti kraupią žinią ir susitaikyti su ja, ją prisijaukinti. Po to, kai Kathy ir Tommy sužino, jog iš tiesų jokie donorystės atidėjiniai neegzistuoja ir jie visi anksčiau ar vėliau mirs, nejučia kyla mintis, kodėl gi jie nebėga? Juk tas apyrankes galima nusiimti, emigruoti, pabėgti į kitą pasaulio kraštą, galų gale mirti, tačiau tik netapti gyvu organų donoru. „Taip negalima, visi tą žino“,- pasakytų bet kuris trijulės atstovės. Būtent tai man sukėlė netikrumo jausmą. Juk žmogus – tai tokia būtybė, kuriai nuolat kyla klausimas „kodėl?“, o Ruth, Tommy ir Kathy - suaugę žmonės, gyvenantys nebe tokį izoliuotą gyvenimą kaip vaikystėje, ir bent minimaliai bendraujantys su išoriniu pasauliu, tad normalu, jog jie privalėjo žinoti, jog yra ir kitokia išeitis, tačiau jos neieškojo.  Ta angeliška ramybė, su kuria jie sutinka žinią apie jų gyvenimo paskirtį ir susitaikymas su tuo kelia šiurpą. Matyt, mažieji klonai iki galo nesuvokia kas jų laukia, o jei suvokia, priima tai kaip pareigą, kurią jie privalo atlikti.

Nors vizualiai filmas atrodo nepriekaištingai, tačiau galutinai manęs neįtikino, neprivertė juo žavėtis ir pasirodė neišjaustas iki galo. Kažko jame pritrūko. Gal atsakymą rasite jūs?

raganiukste
14/1/2011 03:28:11 am

Nu nzn, man sitas filmas metu must see, pats geriausias. Ziauriai geras, labai liuuuuudnas, negalejau uzmigti net po jo. Jauciu gali nepatikti tik tiems kas nejautrus ir nesupranta gyvybes esmes.

Reply
Nercė
21/1/2011 06:21:42 am

Nesutinku su raganiukstės nuomone. Žmogaus prigimtis yra kovoti dėl savo gyvybės, net tada kai kova yra beprasmė. Filme parodomas nuolankumas neįtikina ir neleidžia pajausti tikrojo tos situacijos dramatizmo. Filmas tikrai pakankamai įdomus, bet ne įspūdingas.Sutinku su kinokadru, jog kažko pritrūko...

Reply
LEEja
7/2/2011 10:21:53 am

labai depresyvus. yra vietu, kuriu nesupratau, kas ir kodel. dabar abu siuos komentarus paskaiciau - ir su abejais sutinku. nezinau net kaip vertinti si filma: sukelia dviprasmiskus jausmus, kazkoki pykti - kodel jie negalejo ir net nebande pabegti?

Reply
klara
8/2/2011 11:53:48 am

Jei filmas butų apie robotus mane būtų įtikinęs aktorių jausmingumas :)

Reply



Leave a Reply.


UA-35502470-1