Silvestras Samsonas
Siaubo komedija, drama
Režisierius: Quentin Dupieux
Šalis: Prancūzija, Angola
Trukmė: 82 min
Kaip
glaustai apibūdinti filmą pavadinimu „Rubber“ taip, kad tavęs nepalaikytų mažų
mažiausiai kvanktelėjusiu? Turint omeny,
kad kuo daugiau žinosite apie prancūzų kino juostą, tuo ji jums bus tik keistesnė ir labiau netelpanti į jokias intelekto koeficiento
schemas – ir tai tik švelniausi apibūdinimai. Tačiau neapsigaukite - tai tik
apgaulingas pirmasis sluoksnis, kuriam įveikti prireiks milžiniškos jūsų
drąsos.
Pirmosios filmo akimirkos prasideda
Kalifornijos dykumoje. Prie dykumoje susirinkusios publikos privažiuoja
automobilis, o iš bagažinės išlipa žmogus su policijos uniforma, kuris
susirinkusiai miniai ir mums, esantiems anapus ekrano, pradeda filmo prologą. Šis komponentas filmui ypač svarbus, nes
suteikia visą toną tolimesniam filmui ir jo eigai. „Kodėl Steveno Spielbergo filme „E.T“ ateivis yra rudas?“ – iškelia
klausimą policininkas. „Be priežasties“
– nieko nelaukęs pats ir atsako . „Filmas, kurį jūs išvysite šiandien, yra
duoklė, odė pačiam galingiausiam šių dienų elementui – „be priežasties“ - pabaigia kalbą jis, pristatydamas filmą. Dykumoje
susirinkusiai miniai išdalinami žiūronai – būtent tokiu būdu jie galės stebėti šią
juostą.

www.movies.com
Tikroji ar netikroji filmo istorija
prasideda toje pačioje dykumoje, kuomet visai netikėtai atgyja juoda,
nusidėvėjusi padanga, vardu Robertas. Iš pradžių ji silpna – vis krenta. Sustiprėjus
ir pamačius plastmasinį butelį, atgyja padangos prigimtinė aistra – traiškyti.
Po patirtos didelės euforijos ji sutinka stiklinį butelį. Neįstengdamas jo
sutraiškyti, Robertas sugeba įgauti psichokinetiškų galių sprogdinti. Būtent
tokiu būdu, Robertas žudys viską kas pasimaišys kelyje, o tai pagrinde – žmonių
galvos. Tačiau netikėtai padanga -žudikė kelyje pamato pravažiuojančią merginą,
kuria Robertas tampa apsėstas. Neįtikėtiną padangos istoriją iš šono stebi
grupelė žiūrovų – jie kritikuoja matomą vaizdą, o atsibodus reginiui eina numigti
tiesiai ant dykumos smėlio.
Filmui pasiruošti iš anksto yra mažų
mažiausiai neįmanoma. Ypač nederėtų vadovautis aklais siužeto atpasakojimais ir
faktais apie patį filmą. Todėl būtų geriausia, kad dabar lengvai papūstų amnezijos dvelksmas ir viską
užmirštumėte. Pravartu pabrėžti, kad šis filmas yra daugiau eksperimentas su
žiūrovais, nei įprastas filmas. Prancūzų režisierius Quentinas Dupieuxas meluoja žiūrovui nuo pat filmo
pradžios. Jis bando mums įteigti, kad tai filmas „be priežasties“, kad jis
sukurtas vedamas jokio tikslo. Tačiau čia prasmių ir sąsajų milijonu daugiau nei
eilinėje Holivudo juostoje.

www.kinopoisk.ru
Manote
be priežasties veiksmas vyksta Kalifornijos dykumoje ir visos padangos keliauja
į Holivudą? Ar tai, kad istorijos vedlys nori nunuodyti žiūrovus tam, kad būtų
galima greičiau užbaigti šį cirką? Kad blogis sugeba reinkarnuotis į kitus
kūnus? O ką jau kalbėti apie sąsajas su Hitchcocku, ir ypač su filmu „Psycho“ -
„Bates“ motelis iš paties šedevro ar su dušu susijusios scenos, kurios mums
puikiai pažįstamos. „Padanga“ - tai juosta ir apie mus – filmo žiūrovus: savamokslius
ekspertus, kritikus, kurie dedasi sugebantys kažką įprasminti.
Viso
šito kratinio autorius yra Quentinas Dupieuxas, kuris sėdėjo ir režisieriaus,
ir scenaristo, kėdėje, o garso takelio kūrėjo vadeles dalinosi su Gaspardu Augé.
Pastarasis režisieriaus, kaip kompozitoriaus vaidmuo yra mažiausiai netikėtas,
mat Quentinas geriau žinomas kaip „Mr. Oizo“ ir siejamas daugiau su elektronine
muzika negu kinu. Debiutinis muzikanto filmas, komedija „Nonfilm“ pasirodė 2002
metais. 2007-aisiais pasaulį išvydo mokslinės fantastikos komedija „Steak“, o
kūrėjo planuose ir darbotvarkėje atsirado dar du filmai - „Wrong“ ir „Reality“.
Iškalbūs juostų pavadinimai, galintys sukelti nemenką šypsnį ir spalvinga
kūrėjo biografija bei braižas žada įdomius reginius, tačiau sugrįžkime prie „Padangos“.

www.movies.com
Jeigu
į „Padangą“ pažvelgsime iš techninės pusės, įžvelgsime neįtikėtinai daug teigiamų
aspektų. Visų pirma, juosta nufilmuota labai kokybiškai. Filmo scenos puikiai
sukomponuotos ir jomis negali nesižavėti, visi kadrai estetiškai užbaigti - kaip iš
vadovėlio. O negyvojo objekto pavertimas į gyvą, fizinį, mąstantį subjektą, jo išpildymas
– tai yra tai, ką turėtų pamatyti kiekvienas jaunas kino kūrėjas. Garso takelis
taip pat negali sulaukti jokių didesnių priekaištų. Prancūzas pasakiškai
panaudojo garso magiją – negali nesižavėti akimirkomis, kai junti, girdi
kiekvieną spaudžiamo plastmasinio butelio įlenkimą ar kiekvieną pravažiuotą
padangos smėlio žiupsnelio garsą.

www.movies.com
Juosta
buvo nufilmuotas vos per 14 dienų, o jos biudžetas – tikslingai išnaudoti pusė
milijono JAV dolerių, kurie filmą daro nepanašiu į mėgėjišką. Įdomu tai, kad
kūrybinė grupė iš Prancūzijos tęsia madą filmuoti fotoaparatais. Kūrėjai į
rankas griebė du Canon EOS 5D Mark II fotoaparatus, kuriais ir atliko darbą.
Svarbu
nepamiršti, kad istorija, nors ir persmelkta absurdu ir komiškomis detalėmis, yra
prisotinta siaubo elementais. Todėl nereikėtų būti naiviems – čia galvos sprogs
tikrai nemaloniai, provokuojančiai ir daug kam atgrasiai. Turėkite omeny, kad
tai filmas ne jaunų ar jautrių akių savininkams.

www.movies.com
Kai
kurie kino kritikai teigia, jog jeigu kūrybinė grupė būtų pagrindinę mintį perteikusi
trumpametražiame filme, jis taptu beveik tobulu kūriniu. Tačiau, nors filme kartais
ir juntamas perdėtas lėtumas, kitu atveju filmo mintis rizikuotų prarasti visą
savo esmę. Lėtumas ir flegmatiškumas yra šio spektaklio dalis ir viena iš
pagrindinių filmo vinių. Vaidybos klasė
nėra labai aukšta, tačiau nėra ko stebėtis - tai dėl viso filmo koncepcijos.
Žinoma, reikia pabrėžti, kad ir čia egzistuoja kelios malonios išimtys: leitenantas
Chadas (Stephen Spinella) ir padanga - žudikė Robertas.
Leitenantas
Chadas neabejotinai yra viena pagrindinių šio kino eksperimento žvaigždžių. Komiškos
filmo situacijos dažniausiai sukasi būtent aplink jį. Apskritai, policininkas yra
tarytum istorijos direktorius ir tuo pačiu net istorijos antagonistas, kuris
nori kuo greičiau nunuodyti žiūrovus ir baigti vaidinti. Jis tiki savimi, todėl
tikime ir mes. Dideli aplodismentai šiam kokybiškai ir įsimintinai sukurtam personažui.

www.movies.com
Užsiminiau
ir apie padangos vaidybą. Ne, neišprotėjau. Režisierius, pasirinkdamas būtent
tokį personažą, meta mums iššūkį ir tarytum klausia: „Kuo gyva padanga yra „per
daug“, nei koks kalbantis robotas?“ Padanga prisikelia kaip feniksas iš pelenų
- ji jaučia, turi ambicijų, kurias kažkada užgožė žmogus ją išmesdamas. Režisierius
taip tobulai pateikia padangos istoriją, kad tikėtina, jog jūs pradėsite jausti
užuojautą vargšui, niekam nereikalingam, panaudotam daiktui, kuris kadaise tarnavo
mums. Robertas negyvas, nešneka, tačiau vis tiek, daugeliui jo reiškiami
jausmai atrodys tikresni už daugelį pigių aktorių iš populiariausių filmų.

www.movies.com
Vis
dar negalite patikėti, kad tai gali būti geras filmas? Tada noriu pabrėžti
faktą, kad 2010-aisiais jis buvo pristatytas Kanuose, o kritikų nuomonė portale
„RT“ išlaiko gana aukštą 68 procentų balą. O jeigu dar atmestume, keletos
kritikų, priešiškai nusiteikusių tokių kino eksperimentų atžvilgiu, tas balas
potencialiai galėtų būti ir aukštesnis.

www.movies.com
Negalima
atsižavėti režisieriaus drąsa. Jis nepabijojo sukurti kontraversišką, pravakuojantį
filmą ir taip net įgyti būrį antifanų, nešinų deglais. Žiūrint filmą, beveik
kiekvienam kils noras įpūsti daugiau akivaizdaus prasmingumo ar paprasčiausio
logiškumo tam tikrose kadrų vietose. Tačiau kvestionuodami režisieriaus
nuovokumu, labai klystame. Esu tikras, kad prancūzas, priešingai - „bėgo“ nuo
„prasmių – priežasčių“, tačiau tai kas atrodo akivaizdu, yra apgaulinga. Įrodinėdamas savo tiesas ir „bėgdamas“, jis
sukūrė satyrą prasmių, absurdo, kvailumo, juodojo humoro, siaubo filmo kiaute.
Esminis klausimas - ar sugebėsite ir norėsite atverti jį?
Jei
jūs nekęsite „Padangos“, o tokių yra ir bus labai daug, reiškia, kad filmas
įvykdė savo pagrindinę misiją, kadangi būtent to jis ir siekė. Kūrybinė grupė ketino
pateisinti posakį „nespręsk apie knygą iš viršelio“. Būtent todėl filmo
viršelis toks iššaukiantis, o juosta pristatomas kaip vienas kvailiausių ir
nevertingiausių filmų. Tačiau šis filmas neša svarbią žinią apie šiuolaikinę
kino industriją, informuoja, jog ji yra pavojuje, o mums būtina atsikvošėti.
Tai filmas, kuris, vienaip ar kitaip, ilgai liks atmintyje. Išskirtinumas ir
keistumas yra tai, kas gali jus priversti pamėgti šią pasmerktą nekęsti juostą.
Drąsiems
skanaus!