Silvestras Samsonas
Picture
Siaubo komedija, drama

Režisierius: Quentin Dupieux

Šalis: Prancūzija, Angola

Trukmė: 82 min

 
Kaip glaustai apibūdinti filmą pavadinimu „Rubber“ taip, kad tavęs nepalaikytų mažų mažiausiai kvanktelėjusiu?  Turint omeny, kad kuo daugiau žinosite apie prancūzų kino juostą, tuo ji jums bus tik keistesnė ir labiau netelpanti į jokias intelekto koeficiento schemas – ir tai tik švelniausi apibūdinimai. Tačiau neapsigaukite - tai tik apgaulingas pirmasis sluoksnis, kuriam įveikti prireiks milžiniškos jūsų drąsos.

Pirmosios filmo akimirkos prasideda Kalifornijos dykumoje. Prie dykumoje susirinkusios publikos privažiuoja automobilis, o iš bagažinės išlipa žmogus su policijos uniforma, kuris susirinkusiai miniai ir mums, esantiems anapus ekrano,  pradeda filmo prologą.  Šis komponentas filmui ypač svarbus, nes suteikia visą toną tolimesniam filmui ir jo eigai. „Kodėl Steveno Spielbergo filme „E.T“ ateivis yra rudas?“ – iškelia klausimą policininkas. „Be priežasties“ – nieko nelaukęs pats ir atsako . „Filmas, kurį jūs išvysite šiandien, yra duoklė, odė pačiam galingiausiam šių dienų elementui – „be priežasties“ - pabaigia kalbą jis, pristatydamas filmą. Dykumoje susirinkusiai miniai išdalinami žiūronai – būtent tokiu būdu jie galės stebėti šią juostą.

Picture
www.movies.com
Tikroji ar netikroji filmo istorija prasideda toje pačioje dykumoje, kuomet visai netikėtai atgyja juoda, nusidėvėjusi padanga, vardu Robertas. Iš pradžių ji silpna – vis krenta. Sustiprėjus ir pamačius plastmasinį butelį, atgyja padangos prigimtinė aistra – traiškyti. Po patirtos didelės euforijos ji sutinka stiklinį butelį. Neįstengdamas jo sutraiškyti, Robertas sugeba įgauti psichokinetiškų galių sprogdinti. Būtent tokiu būdu, Robertas žudys viską kas pasimaišys kelyje, o tai pagrinde – žmonių galvos. Tačiau netikėtai padanga -žudikė kelyje pamato pravažiuojančią merginą, kuria Robertas tampa apsėstas. Neįtikėtiną padangos istoriją iš šono stebi grupelė žiūrovų – jie kritikuoja matomą vaizdą, o atsibodus reginiui eina numigti tiesiai ant dykumos smėlio.

Picture
Filmui pasiruošti iš anksto yra mažų mažiausiai neįmanoma. Ypač nederėtų vadovautis aklais siužeto atpasakojimais ir faktais apie patį filmą. Todėl būtų geriausia, kad dabar lengvai papūstų amnezijos dvelksmas ir viską užmirštumėte. Pravartu pabrėžti, kad šis filmas yra daugiau eksperimentas su žiūrovais, nei įprastas filmas. Prancūzų režisierius Quentinas Dupieuxas meluoja žiūrovui nuo pat filmo pradžios. Jis bando mums įteigti, kad tai filmas „be priežasties“, kad jis sukurtas vedamas jokio tikslo. Tačiau čia prasmių ir sąsajų milijonu daugiau nei eilinėje Holivudo juostoje.  

Picture
www.kinopoisk.ru
Manote be priežasties veiksmas vyksta Kalifornijos dykumoje ir visos padangos keliauja į Holivudą? Ar tai, kad istorijos vedlys nori nunuodyti žiūrovus tam, kad būtų galima greičiau užbaigti šį cirką? Kad blogis sugeba reinkarnuotis į kitus kūnus? O ką jau kalbėti apie sąsajas su Hitchcocku, ir ypač su filmu „Psycho“ - „Bates“ motelis iš paties šedevro ar su dušu susijusios scenos, kurios mums puikiai pažįstamos. „Padanga“ - tai juosta ir apie mus – filmo žiūrovus: savamokslius ekspertus, kritikus, kurie dedasi sugebantys kažką įprasminti. 

Viso šito kratinio autorius yra Quentinas Dupieuxas, kuris sėdėjo ir režisieriaus, ir scenaristo, kėdėje, o garso takelio kūrėjo vadeles dalinosi su Gaspardu Augé. Pastarasis režisieriaus, kaip kompozitoriaus vaidmuo yra mažiausiai netikėtas, mat Quentinas geriau žinomas kaip „Mr. Oizo“ ir siejamas daugiau su elektronine muzika negu kinu. Debiutinis muzikanto filmas, komedija „Nonfilm“ pasirodė 2002 metais. 2007-aisiais pasaulį išvydo mokslinės fantastikos komedija „Steak“, o kūrėjo planuose ir darbotvarkėje atsirado dar du filmai - „Wrong“ ir „Reality“. Iškalbūs juostų pavadinimai, galintys sukelti nemenką šypsnį ir spalvinga kūrėjo biografija bei braižas žada įdomius reginius, tačiau sugrįžkime prie „Padangos“.

Picture
www.movies.com
Jeigu į „Padangą“ pažvelgsime iš techninės pusės, įžvelgsime neįtikėtinai daug teigiamų aspektų. Visų pirma, juosta nufilmuota labai kokybiškai. Filmo scenos puikiai sukomponuotos ir jomis negali nesižavėti,  visi kadrai estetiškai užbaigti - kaip iš vadovėlio. O negyvojo objekto pavertimas į gyvą, fizinį, mąstantį subjektą, jo išpildymas – tai yra tai, ką turėtų pamatyti kiekvienas jaunas kino kūrėjas. Garso takelis taip pat negali sulaukti jokių didesnių priekaištų. Prancūzas pasakiškai panaudojo garso magiją – negali nesižavėti akimirkomis, kai junti, girdi kiekvieną spaudžiamo plastmasinio butelio įlenkimą ar kiekvieną pravažiuotą padangos smėlio žiupsnelio garsą.

Picture
www.movies.com
Juosta buvo nufilmuotas vos per 14 dienų, o jos biudžetas – tikslingai išnaudoti pusė milijono JAV dolerių, kurie filmą daro nepanašiu į mėgėjišką. Įdomu tai, kad kūrybinė grupė iš Prancūzijos tęsia madą filmuoti fotoaparatais. Kūrėjai į rankas griebė du Canon EOS 5D Mark II fotoaparatus, kuriais ir atliko darbą.

Svarbu nepamiršti, kad istorija, nors ir persmelkta absurdu ir komiškomis detalėmis, yra prisotinta siaubo elementais. Todėl nereikėtų būti naiviems – čia galvos sprogs tikrai nemaloniai, provokuojančiai ir daug kam atgrasiai. Turėkite omeny, kad tai filmas ne jaunų ar jautrių akių savininkams.

Picture
www.movies.com
Kai kurie kino kritikai teigia, jog jeigu kūrybinė grupė būtų pagrindinę mintį perteikusi trumpametražiame filme, jis taptu beveik tobulu kūriniu. Tačiau, nors filme kartais ir juntamas perdėtas lėtumas, kitu atveju filmo mintis rizikuotų prarasti visą savo esmę. Lėtumas ir flegmatiškumas yra šio spektaklio dalis ir viena iš pagrindinių filmo vinių.  Vaidybos klasė nėra labai aukšta, tačiau nėra ko stebėtis - tai dėl viso filmo koncepcijos. Žinoma, reikia pabrėžti, kad ir čia egzistuoja kelios malonios išimtys: leitenantas Chadas (Stephen Spinella) ir padanga - žudikė Robertas. 

Leitenantas Chadas neabejotinai yra viena pagrindinių šio kino eksperimento žvaigždžių. Komiškos filmo situacijos dažniausiai sukasi būtent aplink jį. Apskritai, policininkas yra tarytum istorijos direktorius ir tuo pačiu net istorijos antagonistas, kuris nori kuo greičiau nunuodyti žiūrovus ir baigti vaidinti. Jis tiki savimi, todėl tikime ir mes. Dideli aplodismentai šiam kokybiškai ir įsimintinai sukurtam personažui.

Picture
www.movies.com
Užsiminiau ir apie padangos vaidybą. Ne, neišprotėjau. Režisierius, pasirinkdamas būtent tokį personažą, meta mums iššūkį ir tarytum klausia: „Kuo gyva padanga yra „per daug“, nei koks kalbantis robotas?“ Padanga prisikelia kaip feniksas iš pelenų - ji jaučia, turi ambicijų, kurias kažkada užgožė žmogus ją išmesdamas. Režisierius taip tobulai pateikia padangos istoriją, kad tikėtina, jog jūs pradėsite jausti užuojautą vargšui, niekam nereikalingam, panaudotam daiktui, kuris kadaise tarnavo mums. Robertas negyvas, nešneka, tačiau vis tiek, daugeliui jo reiškiami jausmai atrodys tikresni už daugelį pigių aktorių iš populiariausių filmų.

Picture
www.movies.com
Vis dar negalite patikėti, kad tai gali būti geras filmas? Tada noriu pabrėžti faktą, kad 2010-aisiais jis buvo pristatytas Kanuose, o kritikų nuomonė portale „RT“ išlaiko gana aukštą 68 procentų balą. O jeigu dar atmestume, keletos kritikų, priešiškai nusiteikusių tokių kino eksperimentų atžvilgiu, tas balas potencialiai galėtų būti ir aukštesnis.

Picture
www.movies.com
Negalima atsižavėti režisieriaus drąsa. Jis nepabijojo sukurti kontraversišką, pravakuojantį filmą ir taip net įgyti būrį antifanų, nešinų deglais. Žiūrint filmą, beveik kiekvienam kils noras įpūsti daugiau akivaizdaus prasmingumo ar paprasčiausio logiškumo tam tikrose kadrų vietose. Tačiau kvestionuodami režisieriaus nuovokumu, labai klystame. Esu tikras, kad prancūzas, priešingai - „bėgo“ nuo „prasmių – priežasčių“, tačiau tai kas atrodo akivaizdu, yra apgaulinga.  Įrodinėdamas savo tiesas ir „bėgdamas“, jis sukūrė satyrą prasmių, absurdo, kvailumo, juodojo humoro, siaubo filmo kiaute. Esminis klausimas - ar sugebėsite ir norėsite atverti jį? 

Jei jūs nekęsite „Padangos“, o tokių yra ir bus labai daug, reiškia, kad filmas įvykdė savo pagrindinę misiją, kadangi būtent to jis ir siekė. Kūrybinė grupė ketino pateisinti posakį „nespręsk apie knygą iš viršelio“. Būtent todėl filmo viršelis toks iššaukiantis, o juosta pristatomas kaip vienas kvailiausių ir nevertingiausių filmų. Tačiau šis filmas neša svarbią žinią apie šiuolaikinę kino industriją, informuoja, jog ji yra pavojuje, o mums būtina atsikvošėti. Tai filmas, kuris, vienaip ar kitaip, ilgai liks atmintyje. Išskirtinumas ir keistumas yra tai, kas gali jus priversti pamėgti šią pasmerktą nekęsti juostą.

Drąsiems skanaus!

Monika
1/1/2012 04:40:08 am

Aš nekomentuosiu paties turinio, bet palikti šitiek klaidų tekste yra nedovanotina.

Reply
Justas
1/1/2012 06:13:28 am

Del turinio - dominuoja sudetingos sakiniu konstrukcijos, keisti issireiskimai, minciu suoliai, apsunkinantys skaityma. Iskart krenta i akis kitas rasymo stilius, taciau kaip suprantu, teksta rase ne autore, o kazkas is skaitytoju, tad atleistina, nors filmas ir nesudomino. Del klaidu, jeigu kalbi apie gramatika, tai net as, su filologijos magistru, ju neradau :)

Reply
KeyKey
10/1/2012 09:24:45 pm

Siūlau tokių filmų, kaip Rubber nežiūrėti :)

Reply
Marmolis
17/1/2012 05:12:25 pm

Pilnai pritariu KeyKey

Reply
17/1/2012 11:13:59 pm

Vadinasi aš visiškai nieko nepraradau nežiūrėdama to filmo :)

Reply



Leave a Reply.


UA-35502470-1