
www.imdb.com
Komedija, drama
Režisierius: Damien O'Donnell
Šalis: Didžioji Britanija, Airija,
Prancūzija
Trukmė: 104 min
Maiklas (akt. Steven Robertson) –
niekam nereikalingas neįgaliųjų prieglaudos gyventojas, prikaustytas prie
invalido vežimėlio. Dvidešimt ketverių vaikinas, visą gyvenimą praleidęs
prieglaudoje net neįsivaizduoja kas dedasi už storo mūro sienų ir nesvajoja
apie kitokį gyvenimą. Paliktas artimųjų vaikinas, regis, ketina visą gyvenimą
nugyventi uždaroje erdvėje, apsuptas rūpestingų slaugių ir likimo draugų.

www.availableimages.com
Tačiau kartą neįgalieji sulaukia
naujo gyventojo – Rorio (akt. James McAvoy). Visiškai kūno nevaldantis vaikinas
vos įkėlęs koją į pastatą ima priešintis prieglaudoje nusistovėjusiai tvarkai,
nešioja pankišką šukuoseną, svajoja apie savarankišką gyvenimą, nesijaučia
kitokiu nei kiti ir, regis, mėgaujasi kiekviena gyvenimo akimirka. Roris savaip
suvokia gyvenimą, priima jo teikiamus malonumus, o jo drąsa ir atsparumas
gyvenimo smūgiams įkvepia Maiklą pokyčiams.

www.yimg.com
Du likimo draugai netrunka rasti
bendrą kalbą ir visomis išgalėmis stengiasi pradėti savarankišką gyvenimą.
Roris, atveria Maiklui akis ir parodo kitokį gyvenimą už prieglaudos sienų.
Išsinuomavę butuką ir radę slaugę Siobhan (akt. Romola Garai) vaikinai pradeda
naują gyvenimo etapą toli nuo prieglaudos. Čia jų laukia meilė, tikra draugystė,
nuoskaudos, nusivylimai ir nepailstančios linksmybės. Juk tai, kad žmogus
negali savarankiškai judėti dar nereiškia, jog jis negali gyventi ir vidumi
mėgautis kiekviena gyvenimo akimirka!
Savo paties šešėliu buvusiam
Maiklui Roris įrodo, jog ir neįgalieji gali šokti. Tiesa, savo viduje. Jie gali
mylėti, net jei ta meilė ir nevirsta fizine. Jie gali eiti pasivaikščioti ir
visai nesvarbu, kad vyrai nevaldo savo kūno. Roris įtikina Maiklą, jog
pastarasis yra apdovanotas ypatingomis savybėmis ir žaidime „gyvenimas“ privalo
eiti iki galo.

www.profbob.com
Niekada pernelyg nesižavėjau James
McAvoy, tačiau kuo toliau, tuo labiau jis man patinka. Vaidmenų ir įkūnijamų
personažų įvairovė, charizma, vidinis žavesys pavertė jį vienu iš mano akylai
stebimų aktorių. Juostoje „Viduje aš šoku“ James McAvoy suvaidino puikiai. Jis
įtikinimo mane, jog Roris buvo čia, o šiam veikėjui mirus jaučiausi taip, lyg
anapilin būtų išėjęs ne filmo herojus, o iš tiesų egzistavęs žmogus.
Puikūs buvo ir Stevenas Robertsonas
bei Romola Garai, tačiau asmeniškai man jie kiek nublanko James McAvoy fone.
Šis jautrus filmas žiūrovui įrodo,
jog gyvenimas yra mūsų pačių rankose. Tai filmas, po kurio suvoki, jog tavo
gyvenime rūpesčiai neegzistuoja ir nejučia pagalvoji, kad mes pernelyg dažnai
skundžiamės ir gailime savęs. Tai vienas tų filmų, kuriam nereikia nei
specialiųjų efektų, nei 3D teikiamų malonumų.
Filmas „Viduje aš šoku“ įrodo,
jog kokia gi nebūtų žmogaus padėtis, jo viduje visuomet degs ugnis, norinti
gyventi ir nepasiduodanti gyvenimo negandoms.