Picture
www.delfi.lt
Dokumentika

Režisierius: Mindaugas Urbonavičius

Šalis: Lietuva

Trukmė: 62 min
 

Dokumentinį Mindaugo Urbonavičiaus filmą „Begalinis koridorius“ stebėjau išankstinėje juostos peržiūroje, vykusioje dar vasario pabaigoje. Susirinkus salėje, akomponuojant violančelininkams buvo atlikta filmą lydinčios dainos ištrauka, lydima šviesų šou. Dainos ištraukos demonstravimas nebuvo nei įspūdingu, nei įdomiu sprendimu, tačiau pereikime prie filmo ir jo pristatymo vakaro.

Tąsyk buvo džiugu matyti salėje susirinkusių tiek daug aukštas pareigas užimančių valstybės pareigūnų bei užsienio šalių svečių ir ambasadorių, neabejingų 1992-aisiais pasaulį sukrėtusiai Chodžaly miestelio tragedijai ir įsisiūbavusiam Armėnijos – Azerbaidžano konfliktui.


 
Picture
www.moteris.lt
Drama

Režisierius: Kristina Buožytė

Šalis: Lietuva

Trukmė: 124 min

Visuomet buvau ta, kuri tikėjo lietuvišku kinu. Nepaisant skeptikų teiginių, jog lietuviškas kinas mirė ir yra palaidotas, atkakliai tikėjau, jog jis egzistuoja, tereikia šiek tiek palaukti ir pamatysime jį visu gražumu. Panašu, jog šiek tiek laikas jau atėjo, signalizuodamas apie tai, jog „Kolekcionierės“ sėkmė nebuvo atsitiktinė – Lietuvos kino padangėje vis ryškiau dega didelį potencialą turinčios režisierės Kristinos Buožytės žvaigždė.

Į antrąjį režisierės pilno metro filmą „Aurora“ ėjau lydima baimės. Filmą lydėjo nemaži lūkesčiai ir viltis išvysti kažką stebinančio, naujo, netikėto ir kokybiško. Bijojau nusivilti, pamatydama tik dar vieną liūdesiu ir egzistencinių problemų nagrinėjimu persmelktą lietuvišką filmą, pripildytą ilgesingo žvilgsnio į tolį, beprasmio stenėjimo ir medinės vaidybos, tačiau galiausiai teko pripažinti, jog gavau daugiau nei tikėjausi – prieš mano akis rutuliojosi ne tik pirmasis lietuviškas mokslinės fantastikos filmas, tačiau ir labai neblogai suregzta bei ganėtinai drąsi istorija.


 
Picture
www.gabijaryskuviene.com
Drama

Režisierius: Kristina Buožytė

Šalis: Lietuva

Trukmė: 84 min

Kristina Buožytė neretai pavadinama viena iš lietuviško kino ateičių. Sunku sutikti su šia mintimi arba kategoriškai ją neigti – juk „Kolekcionierė“ – pirmasis pilno metro režisierės filmas, buvęs jos magistro baigiamuoju darbu. Vos per 30 dienų nufilmuotas, 50 tūkstančių litų kainavęs filmas 2008-aisiais į režisierės glėbį parskraidino Sidabrinę gervę, tapdamas geriausiu metų filmu Lietuvoje ir paskleisdamas žinią apie jauną ir daug žadantį talentą Lietuvos kino padangėje.

Kalėdų proga gavusi labai mielą ir mane nudžiuginusią dovaną (filmo „Kolekcionierė“ DVD) ilgai neatidėliojau peržiūros ir kaip mat kibau į filmą. Pačios režisierės žodžiais, „Kolekcionierės“ idėja gimė iš depersonalizacijos (viena iš depresijos formų, kuomet žmogus praranda gebėjimą jausti). Pagrindinė filmo veikėja, logopedė Gailė (akt. Gabija Ryškuvienė) po netikėtos tėvo mirties praranda gebėjimą patirti emocijas. Ruošdamasi profesinei konferencijai moteris susirinkusiesiems ketina pademonstruoti naujausius logopedinio gydymo metodus, tad kreipiasi pagalbos į alkoholiką montuotoją ir tiesiog slidų tipą (akt. Marius Jampolskis), prašydama sumontuoti konferencijai skirtą vaizdo medžiagą. Reikalams pakrypus kiek netikėta linkme, matydama save ekrane Gailė netikėtai patiria emocijų proveržį, priversiantį ją įsisukti į pavojingą žaidimą, kuomet trokšdama naujų išgyvenimų moteris ryžtasi radikaliausiems žingsniams, siekdama ir vėl tapti „normalia“, tad filmu „Kolekcionierė“ Kristina Buožytė klausia žiūrovo kaip toli gali nueiti žmogus, siekdamas susigrąžinti savo žmogiškumą.


 
Picture
Režisierius: Jurgis Matulevičius

Šalis: Lietuva

Trukmė: 14 min

„Absurdo žmonės“ – kino ir televizijos režisūros IV kurso studento, Sidabrinio kiaušinio laureato (Hm...) Jurgio Matulevičiaus trumpo metro filmas. Tiesą sakant šį žiūralą net sunku pavadinti filmu, tačiau paprastumo dėlei palikime nors ir neteisingą, bet filmo pavadinimą.

Po šio filmo peržiūros ėmiau dvejoti. Mane kankino dvejopos mintys – galbūt esu kvailė, nesupratusi genialaus režisieriaus tokio pat genialaus filmo? O galbūt režisierius žiūrovą laiko kvailiu, pateikdamas jam antrarūšį viralą apie nieką? Įdomumo dėlei, bandydama patvirtinti arba paneigti kurią nors iš savo teorijų šį vaizdo įrašą nusiunčiau penkiems draugams ir kolegoms, mėgstantiems kiną ir besidomintiems jo aktualijomis. Nuomonių buvo įvairių – nuo džiaugsmo, jog už niekam tikusią peržiūrą nereikėjo mokėti pinigų ir gaišti laiko kino salėje iki klausimų kokią velniavą jiems atsiunčiau bei pakelto antakio sindromo. Nieko teigiamo. Kaip tyčia po ranka pasitaikė Buržujaus kino teatro reakcija į filmą, kurioje (nesistebiu) vėlgi nieko teigiamo filmo atžvilgiu. Visiškai pritariu jo išsakytai minčiai, jog tai tėra Absurdas, kurį pastatė Žmonės.


 
Picture
www.lrytas.lt
Drama

Režisierius: Algimantas Puipa

Šalis: Lietuva

Trukmė: 180 min
 

Jurga Ivanauskaitė. Geniali rašytoja, savo knygų puslapiuose leidusi pirštų galiukais paliesti mums nepažįstamą Tibeto kultūrą, užuosti naujoves ir kojomis liesti kitą žemę. Tapusi savotiška režisieriaus Algimanto Puipos įkvėpėja, moteris kūrėjo filmuose atgimsta jau antrąjį kartą. „Miegančių drugelių tvirtovė“ sukurta J. Ivanauskaitės to paties pavadinimo romano motyvais ir yra tarsi dovana rašytojai, kurios 50-ąsias gimimo metines 2011-aisiais minėjo Lietuva.

Kurdamas filmo scenarijų režisierius juostoje išsaugojo J. Ivanauskaitės dvasią ir daugumą jos kūrinių kiaurai perveriančią ironiją, valiūkiškumą bei gebėjimą kasdienybės juodulius pavaizduoti per sarkazmo prizmę. A. Puipa nepamiršo ir žiupsnio vulgarumo, rašytojos knygose virstančiu juoktis verčiančiu reiškiniu.

 
Picture
www.filmfest-braunschweig.de
Drama

Režisierius: Andrius Paškevičius

Šalis: Lietuva

Trukmė: 11 min

Sąžiningai prisipažinsiu, kad ne itin mėgstu trumpametražius filmus. Kodėl? Nes žiūrėdama juos visuomet jaučiuosi tarsi vaikas, kuriam saldainius duoda tik pauostyti. Pernelyg trumpai trunkantis peržiūros malonumas dažniausiai lemia, jog trumpo metro filmus žiūriu tik išskirtinėmis progomis. Kadangi pastaruoju metu jaučiu milžinišką laiko stoką ir nenumaldomą filmų alkį, mano vakarus pagardina būtent ilgai kaupti trumpo metro filmai. Vienu labiausiai man patikusių filmų dalinuosi su jumis. Tai Andriaus Paškevičiaus režisuotas „Senelis“, pasakojantis apie į gimtinę aplankyti senelio grįžusį studentą, kurį tiesiogine ta žodžio prasme persekioja iš niekur atsirandantys apelsinai, tapę ne tik pagrindine filmo mįsle, tačiau ir atsakymu į žiūrovo smalsumą.

 
Picture
www.laikas.lt
Drama

Režisierius: Jonas Trukanas

Šalis: Lietuva

Trukmė: 36 min
 

Kuomet atsirado galimybė šį filmą atsisiųsti ir pasižiūrėti oficialioje jo svetainėje http://filmasknygnesys.lt/, nedelsdama jį atsisiunčiau, tačiau daugybę mėnesių marinavau kompiuteryje, vis neprisiversdama jo peržiūrėti. Kaip vėliau pasirodė, mano ne itin didelis noras žiūrėti šį filmą pasitvirtino kaip ne itin gero ir įdomaus filmo rodiklis.

XIX amžiaus Lietuva Imperinės Rusijos sudėtyje, 1869 – ieji. Lietuvoje uždraudus lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis, uždarius mokyklas ir uždraudus mokymą lietuvių kalba, visuomenėje ima kilti pasipriešinimas. Steigiamos slaptos spaudos platinimo draugijos, formuojamos slaptos mokyklos, atsiranda knygnešiai, vienas kurių – Mažvydas (akt. Valerijus Jevsėjevas). Ligos pakirstas, už blaivybę pasisakantis vyras, knygą laikantis šventenybe, miškais keliauja iš Mažosios Lietuvos, nešinas ryšulių knygų. Kelyje sutikęs persimetėlį Jurgį (akt. Laisvūnas Raudonis) vyras rizikuoja gyvybe, slapstosi nuo rusų armijos kariūnų, tačiau bet kokia kaina ketina knygas pristatyti į vietą...

 
Picture
www.tadasblinda.lt
Istorinė nuotykių drama

Režisierius: Donatas Ulvydas

Šalis: Lietuva

Trukmė: 110 min


„Tadas Blinda. Pradžia“ sukurtas Rimanto Šavelio romano motyvais, tačiau tai nėra istorinis, o tiesiog nuotykių filmas, pasakojantis apie lietuvių visuomenėje aukštinamą veikėją – Tadą Blindą. Šioje vietoje tos pačios visuomenės nuomonės išsiskiria. Vieni jį laiko lietuviškuoju Robinu Hudu, ponų skriaudiku ir vargšų užtarėju arba tiesiog svieto lygintoju, kitiems jis tėra eilinis arkliavagis, niekuo nenusipelnęs liaudžiai. Įdomu tai, kad šis herojus Rimos Praspaliauskienės knygoje „Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos-XIX a. pirmosios pusės elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje“ minimas kaip plėšikas ir arkliavagis, kurio mirtis aprašoma šios knygos puslapiuose. Romantizuoti Tadą Blindą bandyta dar 1907 metais, kuomet „Vilniaus kanklių scenoje“ buvo pastatyta Gabrielio Landsbergio – Žemkalnio pjesė „Blinda, svieto lygintojas“, tačiau herojaus aukso valanda išmušė 1972 – aisiais, kuomet Balys Bartakauskas sukūrę daugeliui žinomą serialą „Tadas Blinda“.


UA-35502470-1