Picture
Režisierius: Jurgis Matulevičius

Šalis: Lietuva

Trukmė: 14 min

„Absurdo žmonės“ – kino ir televizijos režisūros IV kurso studento, Sidabrinio kiaušinio laureato (Hm...) Jurgio Matulevičiaus trumpo metro filmas. Tiesą sakant šį žiūralą net sunku pavadinti filmu, tačiau paprastumo dėlei palikime nors ir neteisingą, bet filmo pavadinimą.

Po šio filmo peržiūros ėmiau dvejoti. Mane kankino dvejopos mintys – galbūt esu kvailė, nesupratusi genialaus režisieriaus tokio pat genialaus filmo? O galbūt režisierius žiūrovą laiko kvailiu, pateikdamas jam antrarūšį viralą apie nieką? Įdomumo dėlei, bandydama patvirtinti arba paneigti kurią nors iš savo teorijų šį vaizdo įrašą nusiunčiau penkiems draugams ir kolegoms, mėgstantiems kiną ir besidomintiems jo aktualijomis. Nuomonių buvo įvairių – nuo džiaugsmo, jog už niekam tikusią peržiūrą nereikėjo mokėti pinigų ir gaišti laiko kino salėje iki klausimų kokią velniavą jiems atsiunčiau bei pakelto antakio sindromo. Nieko teigiamo. Kaip tyčia po ranka pasitaikė Buržujaus kino teatro reakcija į filmą, kurioje (nesistebiu) vėlgi nieko teigiamo filmo atžvilgiu. Visiškai pritariu jo išsakytai minčiai, jog tai tėra Absurdas, kurį pastatė Žmonės.

Picture
Lyg tarp kitko, reikėtų paminėti, jog tai – bene pats idealiausias filmas valios ugdymui. Po 14 jam padovanotų minučių apima noras lipti sienomis arba išbėgti į gatvę apsiginklavus pjūklu (iš nevilties, ką pamačiau ir kaip pražudžiau tas 14 savo gyvenimo minučių).

Po žiūralo peržiūros labai džiaugiausi, jog kažkas buvo tokiu protingu ir po filmo vaizdo įrašu įdėjo aprašymą apie ką jis. Nes peržiūra manęs neapšvietė ir neleido suprasti apie ką jis. Mačiau sieną, vėl sieną, dar sykį sieną, vėl sieną, du vyrukus, nuogą merginą, seksą ir be galo ištemptus kadrus. Anot oficialaus aprašymo (kalba netaisyta), „Šis filmas yra apie žmonių susvetimėjimą, vartotojišką visuomenę, kuri tiesiog plaukia pasroviui, viena šios visuomenės dalis neįdomi, tiesmuka ir vienoda, kita -iškrypėliška, vulgari gal net brutali, tačiau jos abi yra vienišos. Apskritai, šiuolaikinis žmogus, apsuptas įvairiasių modernizmo kultūros sukurtų įrankių, tampa vienui vienas tarp prietaisų, nustatytų gyvenimo normų, rutinos. Filmas apie vyro mąstymą savuoju organu, apie tokią slegianiačią ir nepakeliama rutiną, kurioje nebelieka nieko kito, kaip tik grįžti prie pirmutinės žmonijos vystymosi formos – primato. Tačiau anksčiau ar vėliau, kiekviename žmoguje, net primate ar gyvulyje, atbunda jausmas.“ Na, autoriai geriau žino apie ką jų filmas, tačiau pasikartosiu, jog 14 minučių trunkančiame absurde neįžvelgiau (nors labai stengiausi) nieko panašaus. Manau šiam filmui idealiai tinka rusiškas pasakymas „что вижу то пою“ (vert. „dainuoju apie tai ką matau“).

Šiandien, išlepinto ir visko mačiusio kino žiūrovo nebestebina niekas, tad nuogi kūnai, seksas ar panašūs žaisliukai, naudojami žiūrovo „paėmimui“ prilygsta pigiems triukams, burnoje palikdami makdonaldiško maisto prieskonį. Kitas ėjimas, padaryti filmą niekam nesuprantamu ir apkvailinti žiūrovą vaizduojant ypatingas meno aukštumas čia irgi neveikia. Tai nėra menas, tai meno imitacija. Rekomenduoju besipraktikuojantiems valios ugdyme. Norintieji pamatyti filmą tai padaryti gali čia.

11/2/2015 05:04:32

Kad "kritikas" nieko neraukia normaliam kine :). Filmas buvo puikus. Mano galvai geriausias lietuviškas trumpo metro per paskutinius 25 metus

Reply



Leave a Reply.


UA-35502470-1