www.delfi.lt
Dokumentika
Režisierius: Mindaugas Urbonavičius
Šalis: Lietuva
Trukmė: 62 min
Dokumentinį Mindaugo Urbonavičiaus filmą „Begalinis koridorius“ stebėjau išankstinėje juostos peržiūroje, vykusioje dar vasario pabaigoje. Susirinkus salėje, akomponuojant violančelininkams buvo atlikta filmą lydinčios dainos ištrauka, lydima šviesų šou. Dainos ištraukos demonstravimas nebuvo nei įspūdingu, nei įdomiu sprendimu, tačiau pereikime prie filmo ir jo pristatymo vakaro.
Tąsyk buvo džiugu matyti salėje susirinkusių tiek daug aukštas pareigas užimančių valstybės pareigūnų bei užsienio šalių svečių ir ambasadorių, neabejingų 1992-aisiais pasaulį sukrėtusiai Chodžaly miestelio tragedijai ir įsisiūbavusiam Armėnijos – Azerbaidžano konfliktui.
Režisierius: Mindaugas Urbonavičius
Šalis: Lietuva
Trukmė: 62 min
Dokumentinį Mindaugo Urbonavičiaus filmą „Begalinis koridorius“ stebėjau išankstinėje juostos peržiūroje, vykusioje dar vasario pabaigoje. Susirinkus salėje, akomponuojant violančelininkams buvo atlikta filmą lydinčios dainos ištrauka, lydima šviesų šou. Dainos ištraukos demonstravimas nebuvo nei įspūdingu, nei įdomiu sprendimu, tačiau pereikime prie filmo ir jo pristatymo vakaro.
Tąsyk buvo džiugu matyti salėje susirinkusių tiek daug aukštas pareigas užimančių valstybės pareigūnų bei užsienio šalių svečių ir ambasadorių, neabejingų 1992-aisiais pasaulį sukrėtusiai Chodžaly miestelio tragedijai ir įsisiūbavusiam Armėnijos – Azerbaidžano konfliktui.
www.15min.lt
Prieš dvi dešimtis metų įvykusi kruvina tragedija paliko randą daugelio žmonių atmintyje, o filmo kūrėjai į skausmingo įvykio liudininke tapusią vietą sugrįžo praėjus kone dvidešimčiai metų. Apleista, sugriauta, tarsi atvira žaizda pulsuojanti vieta nušviečia šiandien čia gyvenančių žmonių kasdienybę. Tarsi karo pabėgėliai gyvenantys žmonės net ir praėjus daugeliui metų sunkiai renka žodžius, skendi skausme ir nesulaiko ašarų, prisimindami vieną kruviniausių XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio įvykių, kuomet armėnų ir Sovietų Sąjungos kariuomenės pajėgos užpuolė ir sunaikino Chodžaly miestelį, išžudydami kelis šimtus nekaltų civilių gyventojų... Šio karinio konflikto pasekoje Azerbaidžanas neteko dalies savo teritorijų, kelių šimtų tūkstančių gyventojų, o šalies ir Armėnijos santykiai net ir šiandien pasirodo esą itin įtempti.
Juostos „Begalinis koridorius“ pasakotoju tapo žurnalistas ir keliautojas Ričardas Lapaitis, 1992-aisiais buvęs eiliniu turistu, netikėtai atsidūrusiu pačiame įvykių epicentre. Negalėdamas susitaikyti su matytais vaizdiniais vyras nusprendė pasauliui papasakoti matytą tragediją, nagrinėdamas ją lydinčius faktus ir įvykius, tad po kelerių metų ėmė gimti archyvine medžiaga ir amžininkų pasakojimais paremto filmo „Begalinis koridorius“ rėmai. Suomijos nacionalinės televizijos užsakymu kurtas filmas yra vienu iš tarptautinio projekto „Taikusis Kaukazas“ filmų, finansuojamu Jungtinės Karalystės fondų ir kurtu bendradarbiavus net dvylikos šalių atstovams.
Juostos „Begalinis koridorius“ pasakotoju tapo žurnalistas ir keliautojas Ričardas Lapaitis, 1992-aisiais buvęs eiliniu turistu, netikėtai atsidūrusiu pačiame įvykių epicentre. Negalėdamas susitaikyti su matytais vaizdiniais vyras nusprendė pasauliui papasakoti matytą tragediją, nagrinėdamas ją lydinčius faktus ir įvykius, tad po kelerių metų ėmė gimti archyvine medžiaga ir amžininkų pasakojimais paremto filmo „Begalinis koridorius“ rėmai. Suomijos nacionalinės televizijos užsakymu kurtas filmas yra vienu iš tarptautinio projekto „Taikusis Kaukazas“ filmų, finansuojamu Jungtinės Karalystės fondų ir kurtu bendradarbiavus net dvylikos šalių atstovams.
www.kinopavasaris.lt
Prieš prasidedant filmui režisierius teigė, jog filmo kūrėjai nesiekė ieškoti kaltų, neteisė agresorių ir nesistengė sukelti gailesčio nukentėjusiems, tačiau jo žodžius kaip mat paneigė žurnalistas Ričardas Lapaitis pasipiktinęs tuo, jog kaltieji liko nenubausti, o atvykę į Lietuvą yra ne tik šiltai sutinkami, tačiau ir glėbesčiuojasi su aukščiausius valstybinius postus užimančiais šalies pareigūnais. Žurnalisto žodžius patvirtino ir netrukus prasidėjęs „Begalinis koridorius“, kuriame filmo kūrėjai, nepaisant garsiai diktuojamos savo pozicijos, tarsi bakstelėjo pirštu kaltiesiems į veidą, pateikdami gana vienpusį pasakojimą.
Filmo premjeroje dalyvavo ir garsi rusų karo žurnalistė Viktorija Ivleva, dokumentiniame filme aplankiusi prieš dvi dešimtis metų karštame Chodžaly konflikto taške sutikusi ir įamžinusi azerę Mehribah, tragedijos naktį pagimdžiusią kūdikį, ištiktą negailestingo likimo. Filme kalbinamas režisierius Georgijus Vanianas, Chodžaly tragedijoje tiesiogiai dalyvavęs armėnų karininkas ir baisiai nukankintu buvęs bei tik per plauką išgyvenęs azeras, tragedijos naktį tapęs našliu. Nepaisant net kelių pasakotojų, asmeniškai man filme pritrūko istorijos liudininkų, ją išgyvenusių žmonių, istorikų bei kitoje barikadų pusėje esančių žmonių pasakojimų, išsamesnio detalizavimo bei daugiau įvairiapusiškumo, kuomet pateikiama ne tik daugiau, tačiau ir įvairesnių pasakotojų prisiminimų.
Filmo premjeroje dalyvavo ir garsi rusų karo žurnalistė Viktorija Ivleva, dokumentiniame filme aplankiusi prieš dvi dešimtis metų karštame Chodžaly konflikto taške sutikusi ir įamžinusi azerę Mehribah, tragedijos naktį pagimdžiusią kūdikį, ištiktą negailestingo likimo. Filme kalbinamas režisierius Georgijus Vanianas, Chodžaly tragedijoje tiesiogiai dalyvavęs armėnų karininkas ir baisiai nukankintu buvęs bei tik per plauką išgyvenęs azeras, tragedijos naktį tapęs našliu. Nepaisant net kelių pasakotojų, asmeniškai man filme pritrūko istorijos liudininkų, ją išgyvenusių žmonių, istorikų bei kitoje barikadų pusėje esančių žmonių pasakojimų, išsamesnio detalizavimo bei daugiau įvairiapusiškumo, kuomet pateikiama ne tik daugiau, tačiau ir įvairesnių pasakotojų prisiminimų.
www.kinopavasaris.lt
Žiūrint filmą neapleidžia laiko tėkmės pojūtis – sėdėdama kino salėje tiesiog fiziškai jutau į filmą sudėto darbo gausą, prie jo kūrimo prisidėjusių žmonių skaičių bei ilgus šiai istorijai atiduotus kūrėjų gyvenimo metus. Nepaisant įdirbio, galutinė filmo versija man pasirodė esanti gana dvilypė – filmas nėra informatyviu ir įvairiapusišku, tad žiūrovams, nesusipažinusiems su Chodžaly tragedija, filmo peržiūrai reikėtų pasikaustyti istorinėmis žiniomis, kadangi filme pateikia sąlyginai nedaug su šiuo konfliktu susijusių faktų. Žinoma, jų trūkumą bei filmo esmės nušvietimą lėmė ir vos 62 minučių trukmė, kuomet aprėpti ir glaustai pateikti istorinių faktų klodus tiesiog neįmanoma fiziškai.
www.delfi.lt
Visumoje „Begalinį koridorių“ esu nusiteikusi vertinti kiek skeptiškai. Ačiū filmo kūrėjams už tai, jog ryžosi pasauliui pasakoti apie vieną kruviniausių XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio įvykių, tačiau, kaip ir visuomet, pradedant bet kokį darbą, reikėtų imtis ne tik gilesnės įvykių analizės, tačiau ir pasirūpinti tuo, jog nors viešai deklaruojami juostos kūrėjų teiginiai apie filmą sutaptų.
RSS Feed
