Picture
www.gabijaryskuviene.com
Drama

Režisierius: Kristina Buožytė

Šalis: Lietuva

Trukmė: 84 min

Kristina Buožytė neretai pavadinama viena iš lietuviško kino ateičių. Sunku sutikti su šia mintimi arba kategoriškai ją neigti – juk „Kolekcionierė“ – pirmasis pilno metro režisierės filmas, buvęs jos magistro baigiamuoju darbu. Vos per 30 dienų nufilmuotas, 50 tūkstančių litų kainavęs filmas 2008-aisiais į režisierės glėbį parskraidino Sidabrinę gervę, tapdamas geriausiu metų filmu Lietuvoje ir paskleisdamas žinią apie jauną ir daug žadantį talentą Lietuvos kino padangėje.

Kalėdų proga gavusi labai mielą ir mane nudžiuginusią dovaną (filmo „Kolekcionierė“ DVD) ilgai neatidėliojau peržiūros ir kaip mat kibau į filmą. Pačios režisierės žodžiais, „Kolekcionierės“ idėja gimė iš depersonalizacijos (viena iš depresijos formų, kuomet žmogus praranda gebėjimą jausti). Pagrindinė filmo veikėja, logopedė Gailė (akt. Gabija Ryškuvienė) po netikėtos tėvo mirties praranda gebėjimą patirti emocijas. Ruošdamasi profesinei konferencijai moteris susirinkusiesiems ketina pademonstruoti naujausius logopedinio gydymo metodus, tad kreipiasi pagalbos į alkoholiką montuotoją ir tiesiog slidų tipą (akt. Marius Jampolskis), prašydama sumontuoti konferencijai skirtą vaizdo medžiagą. Reikalams pakrypus kiek netikėta linkme, matydama save ekrane Gailė netikėtai patiria emocijų proveržį, priversiantį ją įsisukti į pavojingą žaidimą, kuomet trokšdama naujų išgyvenimų moteris ryžtasi radikaliausiems žingsniams, siekdama ir vėl tapti „normalia“, tad filmu „Kolekcionierė“ Kristina Buožytė klausia žiūrovo kaip toli gali nueiti žmogus, siekdamas susigrąžinti savo žmogiškumą.

Picture
www.gabijaryskuviene.com
Deja, filmo siužetas nėra iki galo aiškus. Tai, jog mirus tėvui Gailė praranda gebėjimą jausti emocijas suprasti nelengva – kartkartėmis persekioja mintis, jog tai tėra moters, kurioje slypi dvi Gailės, žaidimas, skirtas jos gyvenimo paįvairinimui. Neaiškūs lieka ir moters santykiai su tėvu - vienintelėje filmo scenoje, kurioje matome juodu lieka neaišku kada ir kodėl išskyrė jų keliai, kokie jųdviejų santykiai ir ar dėl to kaltas tėvo polinkis azartiniams žaidimams? Koks antrasis tėvo palikimas, apie kurį filme tebuvo užsiminta?..

Nepaisant neatsakytų klausimų ir ne iki galo aiškios istorijos užuomazgos, filmu „Kolekcionierė“ K. Buožytė blyksteli talentu ir žengia lietuviško kino žingsnį į priekį. „Kolekcionierė“ įdomi, dinamiška, įtraukianti. Taikliai ir logiškai sudėlioti akcentai, išlaikytas ir po kelių minučių neišsikvepiantis filmo tempas, įdomi įvykių seka bei vis didėjantis žiūrovo smalsumas yra gero ir įdomaus filmo elementai. „Kolekcionierėje“ nėra lietuviškam kinui taip būdingos plokščios aktorių vaidybos, ištęstų kadrų, kuriuose nieko nevyksta, per karštus besiliejančio depresyvumo ir ašarojimo, dirbtinai sukuriamų bereikalingų situacijų ir slegiančio beviltiškumo jausmo, liekančio tavyje kino seansui pasibaigus.

Picture
www.obuolys.lt
Kiną kine sukūrusi Kristina Buožytė filme studijuoja virtualumą, vienatvę ir savimeiliškumą, pagrindinei filmo herojei suteikdama galimybę žvilgtelti į save iš šono. Režisierė nesistengia dirbtinai sugraudinti žiūrovo, primygtinai kaukšėdama jo emocijomis. Ji konstatuoja faktą, Lietuvos kino pramonei pateikdama gana drąsų filmą, išsiskiriantį ir puikiu aktorių tandemu. Puikiai susigroję Gabijos Ryškuvienės ir Mariaus Jampolskio herojai pasirodo esą priešingybėmis, jungiamomis pinginių ir smalsumo saitų. Apšepęs, prasilošęs alkoholikas, besiglaudžiantis lūšną primenančiame bute ir iš pažiūros rafinuota ir elegantiška logopedė, remiantis stereotipais, esanti konservatyvia, pasirodo esą tik kaukėmis. Jokių tabu nepripažįstanti pedagogė, vardan užsibrėžto tikslo galinti padaryti bet ką atskleidžia konservatyvų ir tam tikromis vertybėmis paremtą Montuotojo vidų.

Picture
www.gabijaryskuviene.com
Pagrindinį vaidmenį filme atliekanti Gabija Ryškuvienė žiūrovams pateikia įvairialypį personažą. Viename kadre matome bejausmę žmogystą akmeniniu veidu, jį keičia keršto ir skausmo kupinos moters mina, besimėgaujanti matydama svetimą skausmą, vydamasi kadrą, kuriame Gailė rauda matydama antžmogiškus savo poelgius. Kone kiekviename filmo kadre pasirodanti moteris atlaikė vaidybinį išbandymą ir tapo viena iš filmo puošmenų, priešingai negu bene labiausiai neįtikinančiu personažu tapusi Valdos Bičkutės įkūnijama Lina.

Atskiro žodžio vertas ir operatoriaus Felikso Abrukausko darbas, filmo montažas bei lėkimo automobiliu scena, akimirkai privertusi sulaikyti kvėpavimą ir suabejoti tuo, jog ekrane – lietuviškas kino debiutantės filmas. K. Buožytė pasirodo ne tik turinti talentą ir idėjų, tačiau ir mokanti maloniai stebinti, tad visumoje „Kolekcionierė“ – įdomus, režisierės potencialo galimybes praskleidžiantis filmas, stebėti kurį – vienas malonumas. Jeigu domitės lietuvišku kinu ir jo aktualijomis, neabejotinai rekomenduoju ryžtis jo peržiūrai.




Leave a Reply.


UA-35502470-1