www.tadasblinda.lt
Istorinė nuotykių drama
Režisierius: Donatas Ulvydas
Šalis: Lietuva
Trukmė: 110 min
„Tadas Blinda. Pradžia“ sukurtas Rimanto Šavelio romano motyvais, tačiau tai nėra istorinis, o tiesiog nuotykių filmas, pasakojantis apie lietuvių visuomenėje aukštinamą veikėją – Tadą Blindą. Šioje vietoje tos pačios visuomenės nuomonės išsiskiria. Vieni jį laiko lietuviškuoju Robinu Hudu, ponų skriaudiku ir vargšų užtarėju arba tiesiog svieto lygintoju, kitiems jis tėra eilinis arkliavagis, niekuo nenusipelnęs liaudžiai. Įdomu tai, kad šis herojus Rimos Praspaliauskienės knygoje „Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos-XIX a. pirmosios pusės elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje“ minimas kaip plėšikas ir arkliavagis, kurio mirtis aprašoma šios knygos puslapiuose. Romantizuoti Tadą Blindą bandyta dar 1907 metais, kuomet „Vilniaus kanklių scenoje“ buvo pastatyta Gabrielio Landsbergio – Žemkalnio pjesė „Blinda, svieto lygintojas“, tačiau herojaus aukso valanda išmušė 1972 – aisiais, kuomet Balys Bartakauskas sukūrę daugeliui žinomą serialą „Tadas Blinda“.
Režisierius: Donatas Ulvydas
Šalis: Lietuva
Trukmė: 110 min
„Tadas Blinda. Pradžia“ sukurtas Rimanto Šavelio romano motyvais, tačiau tai nėra istorinis, o tiesiog nuotykių filmas, pasakojantis apie lietuvių visuomenėje aukštinamą veikėją – Tadą Blindą. Šioje vietoje tos pačios visuomenės nuomonės išsiskiria. Vieni jį laiko lietuviškuoju Robinu Hudu, ponų skriaudiku ir vargšų užtarėju arba tiesiog svieto lygintoju, kitiems jis tėra eilinis arkliavagis, niekuo nenusipelnęs liaudžiai. Įdomu tai, kad šis herojus Rimos Praspaliauskienės knygoje „Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos-XIX a. pirmosios pusės elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje“ minimas kaip plėšikas ir arkliavagis, kurio mirtis aprašoma šios knygos puslapiuose. Romantizuoti Tadą Blindą bandyta dar 1907 metais, kuomet „Vilniaus kanklių scenoje“ buvo pastatyta Gabrielio Landsbergio – Žemkalnio pjesė „Blinda, svieto lygintojas“, tačiau herojaus aukso valanda išmušė 1972 – aisiais, kuomet Balys Bartakauskas sukūrę daugeliui žinomą serialą „Tadas Blinda“.
www.tadasblinda.lt
Kino sales pasiekus „Tadai Blindai. Pradžia“ daugelis žiūrovų suskubo prilyginti filmą su sovietmečiu sukurtu serialu, Mantą Jankavičių lygino su Vytautu Tomkumi ir teigė, jog pagaliau Lietuva sulaukė filmo, kuris sėkmingai suksis ir užsienio kino teatrų salėse. Deja, nepaisant to, kad filmas iš tiesų kiek kvepia Holivudu ar tiesiog kokybiška užsienio produkcija, Tadas Blinda – tik lietuviams įdomus herojus, kuris didesnės sėkmės sulauks tik šalyse, turinčiose dideles išeivių ir emigrantų iš Lietuvos bendruomenes.
www.tadasblinda.lt
Iš oficialaus filmo aprašo: „Baudžiavos panaikinimą apraizgiusios politinis intrigos atokiame Žemaitijos kaime netikėtai virsta kautynėmis, kurioms vadovauja iš Sankt Peterburgo atsiųstas jaunas intrigantas, caro kariuomenės karininkas Janekas (akt. Mykolas Vildžiūnas). Įsisukusios istorijos girnos įtraukia ir taikius baudžiauninkus, ir praeities vaiduoklių kankinamą dvarininką Bernardą Gruinių (akt. Vidas Petkevičius) ir jo gražiąją dukterį Kristiną (akt. Agnė Ditkovskytė). Į veiksmų sūkurį netyčiom patekusiam Tadui (Mantas Jankavičius) tenka atsisveikinti su nerūpestinga kasdienybe ir prisiimti atsakomybę ne tik už savo veiksmus, bet ir už mylimų žmonių gyvybes. Mėgindamas suvokti savo vietą žiaurioje tikrovėje, Tadas atranda vertybes, dėl kurių verta gyventi ir mirti. Kova už laisvę, teisingumą ir meilę prasideda. Taip gimsta legenda apie Tada Blindą.“
www.forumcinemas.lt
Galbūt senasis Tadas Blinda filmo kūrėjams pasirodė pernelyg prasčiokiškas, storžieviškas, eilinis kaimo bernas, visai nedvelkiantis žavesiu. Tad į kino sales 2011 – ųjų rudenį atkeliavo romantizuotas Tadas Blinda, priartintas prie nūdienos žmonių ir neabejotinai patiksiantis platesniam žiūrovų ratui.
Filmo vaizdo ir garso kokybė - pačiame aukščiausiame lygyje. Juostoje dominuoja ryškios, vaiskios spalvos. Nuostabi ir muzika bei montažas. Ir nors vietomis prasimuša reklamoms būdingas filmavimo ir montavimo stilius, stebint filmą tai nėra labai ryškiai matomas dalykas.
Filmo vaizdo ir garso kokybė - pačiame aukščiausiame lygyje. Juostoje dominuoja ryškios, vaiskios spalvos. Nuostabi ir muzika bei montažas. Ir nors vietomis prasimuša reklamoms būdingas filmavimo ir montavimo stilius, stebint filmą tai nėra labai ryškiai matomas dalykas.
www.balsas.lt
Džiugu, jog prieš kokius penkerius metus internete visai netyčia atrasta patriotinė Ievos daina „Raudoni vakarai“ (jos galite pasiklausyti žemiau) naujomis spalvomis suskambo filmo fone. Džiugu girdėti ir Kipro Mašanausko sukurtą muziką, filmui prilupusią tarsi antra oda.
Nustebino neblogus muštynių ir kovų įgūdžius pademonstravę aktoriai. Deja, jų (ypač didžiojo kino debiutantų) vaidyba ir balso tembras vietomis buvo pernelyg teatrališki, perspausti, persūdytai dramatiški, kas itin lengvai pastebima dideliame ekrane kino salėje. Tačiau to negaliu pasakyti apie kino veteranus ir senosios kartos aktorius, viską atlikusiems tiesiog puikiai.
Turbūt daugelį kino žiūrovų lengvai nustebins didžiojo kino debiutantas, iki šiol kaip dainininkas ir šokėjas labiau žinomu buvęs Mantas Jankavičius. Vyro įkūnytam Tadui Blindai kiek pritrūko ryžto, valiūkiškumo ir švelnaus chamizmo, bei, kaip pastebėjo vienas mano kolega, „kietų kiaušinių“. Deja, filmo eigoje Tado Blindos portretas nėra atskleidžiamas iki galo – nematome jo, kaip svieto lygintojo veiksmų – jis nesipriešina bajorams ir tuo pačiu nepadeda liaudžiai, o galiausiai, kaip užsukta plokštelė kartojantis, jog yra ne maištininkas jis iššaukia klausimą – tad kas gi tu esi ir ką veiki miške? Nepaisant to, Mantas, kaip žmogus, niekuomet nebuvęs filmavimo aikštelėje, su vaidmeniu susidorojo labai neblogai ir padarė beveik viską ką galėjo.
Nustebino neblogus muštynių ir kovų įgūdžius pademonstravę aktoriai. Deja, jų (ypač didžiojo kino debiutantų) vaidyba ir balso tembras vietomis buvo pernelyg teatrališki, perspausti, persūdytai dramatiški, kas itin lengvai pastebima dideliame ekrane kino salėje. Tačiau to negaliu pasakyti apie kino veteranus ir senosios kartos aktorius, viską atlikusiems tiesiog puikiai.
Turbūt daugelį kino žiūrovų lengvai nustebins didžiojo kino debiutantas, iki šiol kaip dainininkas ir šokėjas labiau žinomu buvęs Mantas Jankavičius. Vyro įkūnytam Tadui Blindai kiek pritrūko ryžto, valiūkiškumo ir švelnaus chamizmo, bei, kaip pastebėjo vienas mano kolega, „kietų kiaušinių“. Deja, filmo eigoje Tado Blindos portretas nėra atskleidžiamas iki galo – nematome jo, kaip svieto lygintojo veiksmų – jis nesipriešina bajorams ir tuo pačiu nepadeda liaudžiai, o galiausiai, kaip užsukta plokštelė kartojantis, jog yra ne maištininkas jis iššaukia klausimą – tad kas gi tu esi ir ką veiki miške? Nepaisant to, Mantas, kaip žmogus, niekuomet nebuvęs filmavimo aikštelėje, su vaidmeniu susidorojo labai neblogai ir padarė beveik viską ką galėjo.
www.tadasblinda.lt
Vieni personažai vietomis atrodo „plokšti“ ir neįtikinantys, kiti, atvirkščiai – perspaudžia vaidybą. Neatskleistas liko ir Kristinos (akt. Agnė Ditkovskytė) portretas. Filme ji tėra graži turtingo vyro dukra, simpatizuojanti Tadui ir neatliekanti jokių konkretesnių veiksmų bei nesiunčianti žiūrovui jokios žinutės. Patiko ir žybtelėjęs Dominykas Vaitiekūnas, pagal scenarijų pasitraukęs itin anksti.
Tatjana Liutajeva kai kuriose scenose atrodo itin netikra ir savo kvailokos dvarininko žmonos vaidmenį perspaudžia, o savo heroję paverčia kuone kuoktelėjusia damute. Aktorė labai prastai kalba lietuviškai, ką puikiai girdime itin komiškoje raugintų kopūstų scenoje. Iš vienos pusės, tai normalus reiškinys surusėjusioje to meto visuomenėje, iš kitos pusės, filmo kūrėjai puikiai apėjo moters akcentą. Nei vienoje filmo scenoje aktorė nepasako daugiau kaip 3-5 žodžių greitakalbe, o frazes taria lėtai ir tarsi jas apgalvodama. Tokie veiksmai leidžia išvengti ryškaus akcento, o žiūrovas apsaugomas nuo ausis rėžiančios T. Liutajevos kalbos.
Tatjana Liutajeva kai kuriose scenose atrodo itin netikra ir savo kvailokos dvarininko žmonos vaidmenį perspaudžia, o savo heroję paverčia kuone kuoktelėjusia damute. Aktorė labai prastai kalba lietuviškai, ką puikiai girdime itin komiškoje raugintų kopūstų scenoje. Iš vienos pusės, tai normalus reiškinys surusėjusioje to meto visuomenėje, iš kitos pusės, filmo kūrėjai puikiai apėjo moters akcentą. Nei vienoje filmo scenoje aktorė nepasako daugiau kaip 3-5 žodžių greitakalbe, o frazes taria lėtai ir tarsi jas apgalvodama. Tokie veiksmai leidžia išvengti ryškaus akcento, o žiūrovas apsaugomas nuo ausis rėžiančios T. Liutajevos kalbos.
www.tadasblinda.lt
Vienas įdomiausių filmo personažų – Vido Petkevičiaus įkūnytas dvarininkas Gruinius¸ kurio charakterio pokyčius, kovą su pačiu savimi, atsidūrimą aklavietėje, jį apsupus gyvatėms ir paprastą žmogiškumą išties įdomu stebėti. Labai patiko ir Dainius Kazlauskas, įkūnijęs landūnišką, savanaudišką ir apsukrų Edmundą, kurio neblėstantis žavesys ir charizma nuspalvino visą filmą.
Juostoje netrūksta gero humoro ir puikiai visuomenėje žinomų frazių, nemažai juokingų akimirkų, kuomet nusijuoki balsu arba bent jau plačiai nusišypsai. Kažkada kiekviename užkampyje skambėjęs „šikau ir tapšnojau“ žiūrovus privers prisiminti kiek pritilusį politinį veikėją, o frazę apie aukščiausios prabos auksinę subinę po filmo pasirodymo didžiuosiuose ekranuose jau ne kartą girdėjau skambant mieste.
Juostoje netrūksta gero humoro ir puikiai visuomenėje žinomų frazių, nemažai juokingų akimirkų, kuomet nusijuoki balsu arba bent jau plačiai nusišypsai. Kažkada kiekviename užkampyje skambėjęs „šikau ir tapšnojau“ žiūrovus privers prisiminti kiek pritilusį politinį veikėją, o frazę apie aukščiausios prabos auksinę subinę po filmo pasirodymo didžiuosiuose ekranuose jau ne kartą girdėjau skambant mieste.
www.tadasblinda.lt
Džiugu, jog filmo kūrėjai didelį dėmesį skyrė smulkmenoms, tad su tuo susijusių klaidų filme praktiškai nėra.
Masinės filmo scenos atrodė ganėtinai padoriai, ypač vertinant faktą, jog tais laikais po Lietuvą nejodinėjo dešimtys tūkstančių rusų armijos kariūnų viename būryje, o sukilėliai nesiburdavo į tokio pat dydžio grupuotes. Dėl lėšų trūkumo labiausiai nukentėjo paskutinioji mūšio scena ir jos kokybė, kitos scenos kartkartėmis virsdavo tiesiog chaosu.
Masinės filmo scenos atrodė ganėtinai padoriai, ypač vertinant faktą, jog tais laikais po Lietuvą nejodinėjo dešimtys tūkstančių rusų armijos kariūnų viename būryje, o sukilėliai nesiburdavo į tokio pat dydžio grupuotes. Dėl lėšų trūkumo labiausiai nukentėjo paskutinioji mūšio scena ir jos kokybė, kitos scenos kartkartėmis virsdavo tiesiog chaosu.
www.tadasblinda.lt
Taip pat juostoje nėra ryškios atskirties tarp dvarininkų ir baudžiauninkų – nematome nei pernelyg sunkaus baudžiauninkų darbo ar jų nepasitenkinimo esama situacija, nei pernelyg prabangaus ponų gyvenimo – visas filmo veiksmas vyksta taip, tarsi žiūrovas iš anksto būtų išmokęs pamoką, o peržiūros metu jam tebūtų pateikiamos gairės, padėsiančios tą pamoką prisiminti.
Pats filmas kiek prailgo. Iki juostos pabaigos likus pusvalandžiui, pirmą kartą žvilgtelėjau į laikrodį. Vietomis juostoje pritrūko įtampos, aštrių momentų, kurie nuslūgsta vos pradėti ir nepriverčia tavęs jaudintis dėl Tado ir jo draugų, mylimosios likimų ir tolesnės įvykių eigos.
Pats filmas kiek prailgo. Iki juostos pabaigos likus pusvalandžiui, pirmą kartą žvilgtelėjau į laikrodį. Vietomis juostoje pritrūko įtampos, aštrių momentų, kurie nuslūgsta vos pradėti ir nepriverčia tavęs jaudintis dėl Tado ir jo draugų, mylimosios likimų ir tolesnės įvykių eigos.
www.tadasblinda.lt
Nepaisant to, filmo peržiūros metu širdyje kažkas virptelėjo ir privertė pajusti tą patriotiškumo ir meilės Tėvynei jausmą. Akys grožėjosi nuostabiu „Tado Blindos“ montažu ir operatoriaus Ramūno Greičiaus darbu, ausis džiugino Kipro Mašanausko ir „G&G Sindikato“ muzika, Ievos „Raudoni vakarai“, o režisierius Donatas Ulvydas, prodiuseris Žilvinas Naujokas ir scenarijaus autorius Jonas Banys įrodė, jog lietuviškas kinas nemirė ir niekur nedingo, o lietuvių kino kūrėjai netūno pogrindyje. Kaip teigia šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, filmo kūrėjai Lietuvą matė mylinčiomis akimis.
www.tadasblinda.lt
Anot obuolys.lt, lietuviškas projektas per premjerinį savaitgalį surinktomis pajamomis pralenkė net James‘o Cameron‘o hitą „Įsikūnijimas“, nusileidęs tik visų laikų premjerų lyderiui „Ledynmečiui 3.“
Penktadienį (rugsėjo 30 dieną), susumavus pirmos savaitės rodymo rezultatus, paaiškėjo, kad „Tadas Blinda. Pradžia“ per tokią trumpą laiko atkarpą sugebėjo tapti pelningiausiu lietuvišku filmu. Žemaičių maištininkų sąskaitoje puikavosi 977 702 Lt suma.
Ankstesnis lietuviško kino topo lyderis E. Vėlyvio filmas „Zero 2“ su 934 538 Lt pajamomis buvo nukarūnuotas.
Penktadienį (rugsėjo 30 dieną), susumavus pirmos savaitės rodymo rezultatus, paaiškėjo, kad „Tadas Blinda. Pradžia“ per tokią trumpą laiko atkarpą sugebėjo tapti pelningiausiu lietuvišku filmu. Žemaičių maištininkų sąskaitoje puikavosi 977 702 Lt suma.
Ankstesnis lietuviško kino topo lyderis E. Vėlyvio filmas „Zero 2“ su 934 538 Lt pajamomis buvo nukarūnuotas.
RSS Feed
