
Režisierius: Donatas Ulvydas
Šalis: Lietuva
Trukmė: 110 min
„Tadas Blinda. Pradžia“ sukurtas Rimanto Šavelio romano motyvais, tačiau tai nėra istorinis, o tiesiog nuotykių filmas, pasakojantis apie lietuvių visuomenėje aukštinamą veikėją – Tadą Blindą. Šioje vietoje tos pačios visuomenės nuomonės išsiskiria. Vieni jį laiko lietuviškuoju Robinu Hudu, ponų skriaudiku ir vargšų užtarėju arba tiesiog svieto lygintoju, kitiems jis tėra eilinis arkliavagis, niekuo nenusipelnęs liaudžiai. Įdomu tai, kad šis herojus Rimos Praspaliauskienės knygoje „Nereikalingi ir pavojingi: XVIII a. pabaigos-XIX a. pirmosios pusės elgetos, valkatos ir plėšikai Lietuvoje“ minimas kaip plėšikas ir arkliavagis, kurio mirtis aprašoma šios knygos puslapiuose. Romantizuoti Tadą Blindą bandyta dar 1907 metais, kuomet „Vilniaus kanklių scenoje“ buvo pastatyta Gabrielio Landsbergio – Žemkalnio pjesė „Blinda, svieto lygintojas“, tačiau herojaus aukso valanda išmušė 1972 – aisiais, kuomet Balys Bartakauskas sukūrę daugeliui žinomą serialą „Tadas Blinda“.
Filmo vaizdo ir garso kokybė - pačiame aukščiausiame lygyje. Juostoje dominuoja ryškios, vaiskios spalvos. Nuostabi ir muzika bei montažas. Ir nors vietomis prasimuša reklamoms būdingas filmavimo ir montavimo stilius, stebint filmą tai nėra labai ryškiai matomas dalykas.

Nustebino neblogus muštynių ir kovų įgūdžius pademonstravę aktoriai. Deja, jų (ypač didžiojo kino debiutantų) vaidyba ir balso tembras vietomis buvo pernelyg teatrališki, perspausti, persūdytai dramatiški, kas itin lengvai pastebima dideliame ekrane kino salėje. Tačiau to negaliu pasakyti apie kino veteranus ir senosios kartos aktorius, viską atlikusiems tiesiog puikiai.
Turbūt daugelį kino žiūrovų lengvai nustebins didžiojo kino debiutantas, iki šiol kaip dainininkas ir šokėjas labiau žinomu buvęs Mantas Jankavičius. Vyro įkūnytam Tadui Blindai kiek pritrūko ryžto, valiūkiškumo ir švelnaus chamizmo, bei, kaip pastebėjo vienas mano kolega, „kietų kiaušinių“. Deja, filmo eigoje Tado Blindos portretas nėra atskleidžiamas iki galo – nematome jo, kaip svieto lygintojo veiksmų – jis nesipriešina bajorams ir tuo pačiu nepadeda liaudžiai, o galiausiai, kaip užsukta plokštelė kartojantis, jog yra ne maištininkas jis iššaukia klausimą – tad kas gi tu esi ir ką veiki miške? Nepaisant to, Mantas, kaip žmogus, niekuomet nebuvęs filmavimo aikštelėje, su vaidmeniu susidorojo labai neblogai ir padarė beveik viską ką galėjo.
Tatjana Liutajeva kai kuriose scenose atrodo itin netikra ir savo kvailokos dvarininko žmonos vaidmenį perspaudžia, o savo heroję paverčia kuone kuoktelėjusia damute. Aktorė labai prastai kalba lietuviškai, ką puikiai girdime itin komiškoje raugintų kopūstų scenoje. Iš vienos pusės, tai normalus reiškinys surusėjusioje to meto visuomenėje, iš kitos pusės, filmo kūrėjai puikiai apėjo moters akcentą. Nei vienoje filmo scenoje aktorė nepasako daugiau kaip 3-5 žodžių greitakalbe, o frazes taria lėtai ir tarsi jas apgalvodama. Tokie veiksmai leidžia išvengti ryškaus akcento, o žiūrovas apsaugomas nuo ausis rėžiančios T. Liutajevos kalbos.
Juostoje netrūksta gero humoro ir puikiai visuomenėje žinomų frazių, nemažai juokingų akimirkų, kuomet nusijuoki balsu arba bent jau plačiai nusišypsai. Kažkada kiekviename užkampyje skambėjęs „šikau ir tapšnojau“ žiūrovus privers prisiminti kiek pritilusį politinį veikėją, o frazę apie aukščiausios prabos auksinę subinę po filmo pasirodymo didžiuosiuose ekranuose jau ne kartą girdėjau skambant mieste.
Masinės filmo scenos atrodė ganėtinai padoriai, ypač vertinant faktą, jog tais laikais po Lietuvą nejodinėjo dešimtys tūkstančių rusų armijos kariūnų viename būryje, o sukilėliai nesiburdavo į tokio pat dydžio grupuotes. Dėl lėšų trūkumo labiausiai nukentėjo paskutinioji mūšio scena ir jos kokybė, kitos scenos kartkartėmis virsdavo tiesiog chaosu.

Pats filmas kiek prailgo. Iki juostos pabaigos likus pusvalandžiui, pirmą kartą žvilgtelėjau į laikrodį. Vietomis juostoje pritrūko įtampos, aštrių momentų, kurie nuslūgsta vos pradėti ir nepriverčia tavęs jaudintis dėl Tado ir jo draugų, mylimosios likimų ir tolesnės įvykių eigos.
Penktadienį (rugsėjo 30 dieną), susumavus pirmos savaitės rodymo rezultatus, paaiškėjo, kad „Tadas Blinda. Pradžia“ per tokią trumpą laiko atkarpą sugebėjo tapti pelningiausiu lietuvišku filmu. Žemaičių maištininkų sąskaitoje puikavosi 977 702 Lt suma.
Ankstesnis lietuviško kino topo lyderis E. Vėlyvio filmas „Zero 2“ su 934 538 Lt pajamomis buvo nukarūnuotas.