Picturewww.festival-spb.ru
Kriminalinė drama

Režisierius: Aleksey Balabanov (Алексей Балабанов)

Šalis: Rusija

Trukmė: 89 min

Aleksejus Balabanovas toli gražu nepatenka į mano mėgstamų režisierių sąrašus, tačiau, nutarusi didelį dėmesį skirti „Kino Pavasario“ Naujojo Rusijos kino programai, negalėjau praleisti garsaus Rusijos režisieriaus darbo intriguojančiu siužetu.

„Ir aš noriu“ – pirmoji fantastinė režisieriaus juosta, pristatyta Venecijos kino festivalyje ir kalbanti pasaulio pabaigos tema. Po filmo premjeros A. Balabanovas teigė atsisveikinantis su kinu, o tai – paskutinis jo filmas. Tuomet skeptikai teigė, jog tai tėra reklaminės filmo kampanijos dalis, tačiau, kaip paaiškėjo, šie žodžiai režisieriui tapo pranašiškais...

Picturewww.ruskino.ru
Filosofinis kelio filmas pasakoja apie spalvingą kompaniją, ieškančią laimės. Juodame džipe įsitaisęs muzikantas (akt. Oleg Garkuša), nusikaltėlis (akt. Aleksandr Mosin), alkoholikas (akt. Jurij Matvejev), jo tėvas (akt. Viktor Gorbunov) bei prostitutė (akt. Alisa Šitikova), skambant grupės „Аукцыон“ dainoms leidžiasi į paslaptingo Laimės bokšto paieškas. Anot gandų, saugomoje vietoje, iš kurios dar niekas negrįžo esantis bokštas, į kitą planetą, kurioje kiekvienas gauna laimę, pasiima kai kuriuos keliautojus, suteikdamas trokštamų jiems dalykų. Dardančiame automobilyje važiuojantys keleiviai tiki, jog bokštas pasirinks būtent juos, leisdamas atsidurti ten, kur Laimė. Juk didžiausias kiekvieno jų troškimas – patirti Laimę, net tuomet, jeigu iš paslaptingos vietos nepavyks grįžti gyvu...

„Ir aš noriu“ – artėjančios mirties motyvų prisodrintas filmas apie žmones, kurių gyvenimas baigėsi. Apie tuos, kurie, net ir nujausdami šį faktą, tikisi rasti laimę ir iš naujo atrasti gyvenimą, nebijodami fakto, jog jų kelionė gali baigtis mirtimi. Pasakojimo eigoje filmas įgauna pasakišką motyvą ir mistinių savybių, kurios niekaip nesiderina su aplink tvyrančiais sniego klodais ir laistoma degtine. Kone pusę filmo apima kelionė. Likusi filmo dalis – žiūrovui neįdomus ir monotoniškas pasiruošimas jai bei klajonės apie pasiektą Laimės bokštą. Filmo dialogai – primityvoki, herojų kreivės lygios tarsi stiklas ir nepriverčiančios jų augti ir vystytis laike, tad susidaro įspūdis, jog režisierius neturi ką pasakyti žiūrovui – jis tik konstatuoja pasaulio pabaigos faktą, pripažindamas, jog taip pat nori būti laimingu.

Picture
Vos filmui pasirodžius nemažai kino kritikų įvardijo „Ir aš noriu“ panašumą į Andrejaus Tarkovskio filmą „Stalkeris“ – abiejuose filmuose saujelė atsitiktinių personažų keliauja į mistinę vietą, kiekvienam jų galinčią duoti kažką konkrečiai nežinomo. Pats A. Balabanovas kratosi bet kokių palyginimų su A. Tarkovskiu, atkakliai teigdamas, jog „Stalkeris“ – kvailas filmas. Deja, galima būtų teigti priešingai - „Ir aš noriu“, neturi nei kruopelytės „Stalkerio“ magijos ir tėra apipintas geriausio A. Balabanovo filmo „Brolis“ (rus. „Брат“) šešėliu, kuomet filme šmėžuoja tarsi iš prieš penkiolika metų sukurto filmo atkeliavę bandito ir geraširdės prostitutės siluetai.

Visumoje „Ir aš noriu“ pasirodo esąs erzinančiu ir gana tuščiu filmu, kurį galėčiau įvardinti bene pačia niūriausia, beviltiškiausia ir depresyviausia pastaruoju metu matyta juosta. Kita vertus, nieko nuostabaus – juk Balabanovas – depresyvios filmų terpės meistras. Filmą lydi režisieriaus taip mėgstamas rusiškas rokas, savo įkyrumu, bloga įrašų kokybe, triukšmui artimais garsias ir šaižiais tonais kartkartėmis prilygstantis tardymo ir kankinimo priemonei. Anot kai kurių kino kritikų pasakojimų, Venecijos kino festivalyje vykusią filmo premjerą išlepinta Italijos publika paliko vos po penkių minučių peržiūros, skųsdamasi tokio pobūdžio muzika, netelpančia į klasikinio roko rėmus.

Picture
Nepaisant esminių juostos trūkumų, absoliučiai „balabanoviškas“ filmas „Ir aš noriu“ pasižymi puikiai sukurta atmosfera, sukuriančią dokumentinio filmo peržiūros įspūdį. Prie realistiško filmo įspūdžio prisideda ir neprofesionalūs filme vaidinantys aktoriai, nevaidinantys, o tiesiog esantys kadre ir priverčiantys tikėti jais. Tačiau filmo tai negelbsti. „Ir aš noriu“ kartkartėmis primena debiutinį studento, tačiau ne patyrusio ir iškilaus režisieriaus filmą. 





Leave a Reply.


UA-35502470-1