Picture
www.kinopoisk.ru
Fantastinė komedija

Režisierius: jevgenij Bedarev (Евгений Бедарев)

Šalis: Rusija

Trukmė: 83 min
 

Visai neseniai žiūrėjau korėjietišką filmą, kurio tematika buvo labai panaši į juostos „Naujametinis tarifas“. Kitaip tariant, šis filmas – rusiška „Namo prie ežero“ versija, o pastarais – jau minėto korėjietiško filmo perdirbinys JAV rinkai. Įsijungdama šį filmą apie jį žinojau tik tiek, kad jis kažkaip susijęs su Naujausiais metais ir mobiliaisiais telefonais, tad manęs nelydėjo joks išankstinis nusistatymas. Reikia pridurti, kad filmas yra daugiau foninis, skirtas lengvam atsipalaidavimui, tad nieko rimto iš jo tikėtis nereikėtų, nors negaliu jo priskirti baisiausių filmų kategorijai (mačiau ir daug prastesnių filmų). Bet apie viską po truputį.

Picture
www.kinopoisk.ru
Filmo siužetas prasideda naujųjų metų naktį, kuomet Alioną (akt. Valerija Lanskaja) palieka vaikinas. O štai Andrejus (akt. Maksim Matvejev), kasmet Naujuosius metus švęsdamas su draugais, turi tradiciją vidurnaktį surinkti nepažįstamą telefono numerį ir pasveikinti kitame laido gale esantį nepažįstamąjį. Surinkęs atsitiktinę skaičių kombinaciją vaikinas prisiskambina ašarose skęstančiai Alionai, Naujųjų metų naktį sutinkančiai vienumoje. Radę bendrą kalbą jaunuoliai nutaria susipažinti artimiau ir susitikti, tačiau čia ir prasideda istorijos kabliukas, nes susitikti, deja, niekaip nepavyksta. Štai šioje vietoje mano pasakojimas ir baigiasi, nes nenoriu atskleisti kai kurių faktų tiems, kas nuspręs šį filmą pasižiūrėti.

Picture
www.kinopoisk.ru
Juostos siužetas kiek primityvokas ir primena pasaką su tradicine laiminga pabaiga, na, o garso takelis vertas papeikimo, bet šįkart nesiplėsiu. Nuvylė pagrindinių vaidmenų atlikėjai Maksimas Matvejevas ir Valerija Lanskaja, kuriais tiesiog nesinorėjo tikėti. Antraplaniai ir kai kurie epizoduose pasirodantys veikėjai man buvo daug mielesni, įdomesni ir tikresni, suteikę teigiamų emocijų ir privertę nusišypsoti pamačius juos ekrane. Nepaisant kai kurių herojų ryškumo, „Naujametinis tarifas“ priklauso tai filmų kategorijai, kuriuos pamiršti vos jiems pasibaigus. Nieko įsimintino, nieko nematyto, nieko originalaus ir neįprasto.

Nepaisant visko, filmas iš tiesų labai rusiškas – Raudonoji aikštė, linksmybės, smagūs juokeliai,  juokingi herojai, akordeonais nešini persirengėliai, išgertuvės ir įvykiai, kurie gali nutikti tik rusiškame filme. Nors filmas pernelyg nesužavėjo, tačiau privertė suvokti, jog artėja gražiausios metų šventės (filmą žiūrėjau dar prieš Kalėdas), nuo kurių buvau kažkaip atitrūkusi. Filmą verta žiūrėti tuomet, jeigu norite pajusti šventinę aurą ir bent peržiūros metu pasikrauti pozityviomis mintimis. Priešingu atveju siūlau negaišti laiko ir rinktis kažką kito.




Leave a Reply.


UA-35502470-1