Drama
Režisierius: Sergej Snežkin (Сергей Снежкин)
Šalis: Rusija
Trukmė: 110 min
Šis filmas – tai Pavlo Sanajevo autobiografinio pasakojimo, parašyto 1994 metais, ekranizacija.
Sašai Saveljevui (vaidina akt. Aleksandr Drobytko) šiandien sukanka aštuoneri. Kadaise metusi savo vaiką ir sukūrusi naują šeimą, mama (vaidina akt. Marija Šukšina) žūtbūt nori susitikti su sūnumi ir įteikti jam gimtadienio dovaną. Deja, Sašą auginanti valdinga močiutė (vaidina akt. Svetlana Kriučkova), pamiršusi savo jaunystės klaidas neleidžia dukrai matytis su vaiku, jo akivaizdoje vadina dukrą nusivalkiojusia kale ir teisia naująjį jos gyvenimo draugą. Priešingose barikadų pusėse stovintys seneliai ir vaiko tėvai plėšo tarp dviejų ugnių atsidūrusio mažylio jausmus į gabalus, o beribė meilė vaikui perauga į tironiją, karaliaujančią mažame šeimos butuke.
Istorija, pasakojama aštuonmečio asmeniu. Kaip bebūtų keista, psichiškai ne itin sveikos močiutės meilės nukankintas vaikas net ir juodžiausiomis gyvenimo akimirkomis nenustoja džiaugtis mažiausiomis smulkmenomis ir svajoja bent akimirkai pamatyti mamą.
Stebint filmą kyla gailestis mažajam Sašai, kuris, regis, niekam nėra reikalingas, o „savotiška“ močiutės meilė vaikui kelia pyktį ir apmaudą.
Turiu pagirti aktorių kolektyvą, kurie labai įtikinami perteikė savo personažų emocijas ir nuotaikas. Sudėtingi psichologiniai vaidmenys profesionalių aktorių rankose tapo įtikinama istorija, kuri, regis, gyvai vyksta žiūrovo akyse. Atrodo, jog aktoriai taip įsijautė į vaidmenis, jog patys tapo tironais ir despotais, kankinančiais mažąjį Sašą Saveljevą.
Po filmo peržiūros galva tvinksi tarsi būtų švininė – Sašos vaikystės istorija slegia, liūdina, piktina ir nepalieka abejingų. Tai juosta, verta kiekvienos peržiūros minutės.
P.S. Rekomenduoju iš pradžių perskaityti genialiai parašytą knygą, o tik tada žiūrėti pagal ją pastatytą filmą – įspūdis bus keliskart stipresnis!