Picture
www.kinopoisk.ru
Karinė drama
Režisierius: Džanik Faiziev (Джаник Файзиев)
Šalis: Rusija
Trukmė: 120 min
 

19 mln. JAV dolerių kainavęs filmas „Rugpjūčio 8-oji“ gali pasigirti esąs vienu brangiausių filmų Rusijos kino istorijoje, kurtas pagal Vyriausybės užsakymą, aktyviai bendradarbiaujant su kino studija „20th Century Fox“. Gimtinėje rimtai vertintas ir prie „ypatingų“ projektų priskirtas filmas buvo kuriamas bendradarbiaujant su šalies kariuomene, o vėliau aktyviai reklamuojamas ir teigiamai įvertintas aukščiausių šalies pareigūnų ir paties prezidento, tad būtų naivu iš šio filmo tikėtis kažko labai ypatingo. Manau, iškalbingas ir faktas, jog praktiškai visą (!) juostos biudžetą sudarė ne kas kita, o valstybės biudžeto lėšos. Filmas buvo atšauktas rodyti Ukrainoje, Moldovoje ir Azerbaidžane, siekiant išvengti santykių su Gruzija pablogėjimo, tačiau, turiu pripažinti, kad šių šalių žiūrovai turėtų džiaugtis tokiu sprendimu, bet apie viską po truputį.

Picture
www.kinopoisk.ru
Filmo režisierius Džanikas Faizijevas teigia, jog į vieną slidžiausių Rusijos ir Gruzijos karinių konfliktų siekė pažvelgti iš meninės pusės, tad pamynė politinius reikalus, neteikdamas jiems didelės reikšmės ir bandydamas išvengti agitacijos bei propagandos. Deja, režisieriaus žodžiai teliko žodžiais, o tokio sprendimo pasekmė – veiksmo filmo, fantastikos, dramos, katastrofų filmo, romantikos ir komikso mišinys, kurio centre atsiduria jauna mama Ksenija, bet kokia kaina siekianti išgelbėti pas senelius išvykusį mažametį sūnų Artiomą (akt. Artiom Fadejev), atsidūrusi kaimelyje, esančiame karinio konflikto epicentre.

Picture
www.kinopoisk.ru
Pagrindinė filmo ašis – mama. Infantili ir isteriška Ksenija (akt. Svetlana Ivanova) karinio konflikto fone virsta mama - supermene, sutikusia drąsiaširdį, jai pagalbos ranką ištiesusį karį Aleksejų (akt. Maksim Matvejev), reguliariai skambinantį mamai. O ir pačios Ksenijos bei jos sutuoktinio mamos vaizduojama kaip itin rūpestingos moterys, vardan anūko paaukosiančios gyvybę. Na, moters kare tema kine iš tiesų buvo eskaluojama ne kartą ir ne du, tačiau režisierius Džanikas Faizijevas iš peties pasistengė sutirštinti spalvas, hiperbolizuoti veikėjų poelgius ir per 120 filmo trukmės minučių pavaizduoti kuo daugiau didvyriškų mamų. Juk jos – pagrindinė filmo ašis!

Picture
www.kinopoisk.ru
Miela ir gražu, jog režisierius filmą skyrė visoms jį užauginusioms moterims, parodė ką gali motinos širdis ir kokiomis stipriomis jos tampa, kuomet vaikui gresia pavojus. Deja, šitai žino kiekvienas iš mūsų, tad ar tam vertėjo kurti filmą?..

Akivaizdu, kad juostos kūrėjai siekė maksimaliai išvystyti fantastinę filmo pusę ir išnaudoti specialiuosius efektus, tačiau, užsižaidę su savo fantazijos vaisiais visai pamiršo apie psichologinius pagrindinių veikėjų portretus, politinę potekstę ir karinio konflikto motyvus bei pasekmes, tad šių elementų ieškoti filme – sunkiau negu aklai vištai rasti grūdą.

Picture
www.kinopoisk.ru
Užsižaidimas su specialiais efektais lėmė, jog dauguma filmo kovos scenų atrodo tarsi ištraukos iš strateginio žaidimo, ne visai įtikinamai įkomponuotos į vaidybinį filmą. Visa tai sudaro netikrumo, skubėjimo ir pataikavimo valdžiai įspūdį, kuomet siekiama sukurti ne filmą, o pradedančių chemikų sprogstamąjį užtaisą, kurio tikslas – skiedromis, o ne pačiu faktu ir įdomybėmis užkabinti kuo daugiau aplinkinių. Nieko nuostabaus – efektingų kadrų susiejimas tarpusavyje – Džaniko Faizijevo Achilo kulnas. Vyrui visuomet buvo įdomu kaip ir visai nesvarbu apie ką, todėl ir filmo istorija bei jos pasakojimo būdas labiau panašėja į naujametinį balaganą ar prisiliuobusių gyventojų pasakojimas ir kaipgi viskas buvo iš tiesų.

Picture
www.kinopoisk.ru
Nepaisant ne tik didelio biudžeto, tačiau ir filmavimo grupės pastangų ir specialiųjų efektų, „Rugpjūčio 8-oji“ – primityvus, naivus ir tuščias filmas. 120 minučių trukmės neaiškiai auditorijai skirtame filme paskęsta bet kokia siužetinė linija, o juosta tampa tik pirotechnikos ir kompiuterinės grafikos galimybių demonstracija. Pats režisierius savo filmą pristato kaip filmą visai šeimai, pasakojantį šeimos istoriją karo fone. Deja, Džanikas Faizijevas smarkiai suklydo, kadangi šeimos istorija čia griežia bene paskutiniuoju smuiku.

KeyKey
4/7/2012 18:26:15

Man tai net ranka, t.y. akis, nekilo žiūrėti šito filmo. Gaila asmeninio laiko.

Reply
Lochotronai
29/9/2012 09:45:32

Kiek dar chiulpsit amerikai? O filmas tai Super

Reply



Leave a Reply.


UA-35502470-1