Picture
Karinė sportinė drama

Režisierius: Dennis Gansel

Šalis: Vokietija

Trukmė: 117 min
 

Visuomet jaučiau silpnybę istorijai ir ypatingai aktyviai domėjausi Antruoju Pasauliniu karu, apie kurį sukurta tiek daug įvairių filmų, jog vargu ar net ypatingai išprusęs kino žinovas galėtų suskaičiuoti nors daugumą jų. Kiekviena tauta, kurdama filmus apie karą, istoriją dažniausiai apdainuoja iš savo varpinės, neretai nevengdama moralizavimo. Kartkartėmis sunkiai neišvengiama tokių filmo palydove tampa ir propaganda, naudojama bandant pagražinti istorinius faktus, romantizuoti istoriją arba nuspalvinti ją asmeniniu režisieriaus požiūriu. Kaip žinia, rasti gerą ir, regis, „teisingą“ filmą, vaizduojantį karo įvykius, pasirodo ne taip jau lengva. Kaip taisyklė vienus įdomiausių filmų apie karą kuria aktyviausiai jame dalyvavusios valstybės, šiuo atveju Vokietija, kurios filmas „Mirties akademija“ į mano akiratį pateko visiškai atsitiktinai.

Picture
1942-ųjų Vokietija. Kilęs iš nepasiturinčios šeimos, perspektyvus boksininkas Frydrichas (akt. Max Riemelt) svajoja apie boksininko karjeros aukštumas ir turtus, tad susigundo vienos elitinės politinės akademijos dėstytojo pasiūlymu atvykti mokytis. Deja, vaikino šeimai nepritariant nacistinėms idėjoms, vardan geresnio gyvenimo Frydrichas pasirodo esąs pasiruošęs paaukoti šeimą, santykius su tėvais ir paminti šeimoje puoselėtas vertybes. Atsidūręs išsvajotoje akademijoje, Hitlerio paliepimu ugdančioje būsimuosius pasaulio valdovus, jaunuolis netrunka suprasti, jog idealizuotos mokymo įstaigos įvaizdis stipriai skiriasi nuo realybės. Situaciją dar labiau paaštrina pažintis su esesininko (akt. Justus von Dohnányi) sūnumi Albrechtu (akt. Tom Schilling), kuris pasirodo esąs trapios sielos menininku, tėvo laikomu šeimos gėda. Vos užgimusi jaunuolių draugystė turi išverti visus geležine tvarka garsėjančios mokyklos išbandymus, tad jau netrukus Frydrichas suvokia patekęs į sadizmo spąstus, atvedusius jį gyvenimo kryžkelės link, kurioje jaunuolis privalo rinktis nacizmo arba žmogiškumo kelią...

Picture
www.images.kino.de
Kaip ir filmų apie karą, kino pramonei netrūksta juostų apie internatus, berniukų mokyklas, kolonijas ir panašias įstaigas, garsėjančias geležine tvarka ir ne visuomet priimtinais auklėjimo metodais. „Mirties akademija“ pasirinko karo ir už elitinės berniukų mokyklos sienų vykstančių procesų vaizdavimo mišinį, kuriame savo vietą neišvengiamai rado ir draugystė.

Vos 31-erių sulaukęs režisierius Dennisas Ganselis filme vaizduoja du konfliktus – Frydricho ir Alberto maištą prieš akademijos sistemą bei jųdviejų konfliktą su tėvais. Viename elitinės akademijos kambaryje apgyvendinęs, iš pirmo žvilgsnio, dvi priešingybes, režisierius leidžia žiūrovui tapti asmenybės ir jo įsitikinimų kitimo laike liudininku.

Picture
Filme esti keli emociškai stiprūs momentai, kuriuose vaizdas tampa svarbesniu už žodį. Žiūrovui itin delikačiai ir gana poetiškai minama ant Achilo kulno verčiant susijaudinti ir pažvelgti giliau negu fiksuoja kamera. Tie keli momentai tampa filmo lūžio taškais, viena ar kita linkme pakreipiančia herojų likimus ir be žodžių parodančiais žiūrovui veikėjų apsisprendimą.

Visumoje filmas gana įvairialypis. Jame aidintys karo atgarsiai išvengia filmams apie karą įprastų kovų ir mūšio scenų. Dennisas Ganselas koncentruojasi į asmenybių ir kartų konfliktą, ideologijos įtaką jaunam žmogui, draugystę, kovą prieš sistemą. Liečiama tėvų ir vaikų santykių tema, pareigos ir žmogiškumo konfliktas, noro būti tokiu kaip visi tema.

Picture
Nepaisant gana įdomiai besivysčiusios filmo istorijos, pabaigoje ji išsikvėpė ir buvo nusaldinta bei sušvelninta, o pačiam filmui kartkartėmis trūko dinamikos, įtampos ir intrigų.

Ir nors „Mirties akademija“ gali pasirodyti kaip dar viena karo interpretacija, šį filmą norėčiau priskirti prie gerų karinių filmų gretų. Emocinis jo užtaisas ir pirmenybės teikimas vaizdui, paminant žodį, suteikia jam vidinės stiprybės ir leidžia mėgautis filmu.




Leave a Reply.


UA-35502470-1