Kartais atrodo, jog informacinių technologijų ir greito vartojimo amžiuje esame pamiršę kas yra tikra draugystė. Bendraujame socialiniuose tinkluose, skubame gyventi ir vis dažniau pamirštame draugus, motyvuodami laiko stoka. Kaip ten bebūtų, kine draugystės tema visuomet buvo aktuali ir dažnai gvildenama. Draugystė tarp žmonių, tapo žmogaus ir gyvūno niekuomet nebuvo pamiršta kino ekranuose. Šia tema sukurta tūkstančiai filmų, tad šiandien, pirmojoje filmų apie daugystę dalyje plačiau aptarsiu kelis XXI – ojo amžiaus kūrinius, kurie galbūt ras kelią ir į jūsų širdis.
Bėgantis paskui aitvarą (2007)/ The Kite Runner
www.movies.com
Romantinė drama
Režisierius: Marc Forster
Šalis: JAV, Kinija
Trukmė: 128 min
Amiras (vaidina akt. Zekeria Ebrahimi ir Khalid Abdalla) ir Hasanas (vaidina akt. Ahmad Khan Mahmoodzada) – du kartu augantys vaikai. Berniukus skiria tik socialinis sluoksnis – Amiras – aristokrato sūnus, Hasanas – jo tarno vaikas. Vaikai ištisus dvylika metų buvo neišskiriamais, o Hasanas buvo pasiryžęs padaryti viską, kad tik jo šeimininko vaikas, jo geriausias draugas, būtų laimingas. Deja, per tą laiką Amiras nei karto nepavadino Hasano draugu, o pastarasis buvo pasiryžęs už draugą atiduoti gyvybę...
Režisierius: Marc Forster
Šalis: JAV, Kinija
Trukmė: 128 min
Amiras (vaidina akt. Zekeria Ebrahimi ir Khalid Abdalla) ir Hasanas (vaidina akt. Ahmad Khan Mahmoodzada) – du kartu augantys vaikai. Berniukus skiria tik socialinis sluoksnis – Amiras – aristokrato sūnus, Hasanas – jo tarno vaikas. Vaikai ištisus dvylika metų buvo neišskiriamais, o Hasanas buvo pasiryžęs padaryti viską, kad tik jo šeimininko vaikas, jo geriausias draugas, būtų laimingas. Deja, per tą laiką Amiras nei karto nepavadino Hasano draugu, o pastarasis buvo pasiryžęs už draugą atiduoti gyvybę...
www.movies.com
Didžiausia Kabulo vaikų pramoga – aitvarų laidymas, tapęs ne tik žaidimu, tačiau ir riba, išskyrusia draugus, o nerūpestingai vėjyje besiplaikstantys aitvarai yra tarsi metafora, kalbanti apie skirtingus draugais buvusių vaikų likimus, nunešusius juos į skirtingus pasaulio kampelius.
Štai tokia ir istorija. Ryški, emocionali, vietomis tragiška. Apie draugystę, garbę, ištikimybę ir baimę. Apie skaudžiausią draugų išdavystę, visą gyvenimą lydintį kaltės jausmą ir nuodėmes, kurias kartais galima išpirkti.
Štai tokia ir istorija. Ryški, emocionali, vietomis tragiška. Apie draugystę, garbę, ištikimybę ir baimę. Apie skaudžiausią draugų išdavystę, visą gyvenimą lydintį kaltės jausmą ir nuodėmes, kurias kartais galima išpirkti.
www.movies.com
„Bėgantis paskui aitvarą“ – tai afganų rašytojo Khaled Hosseini to paties pavadinimo romano ekranizacija. Turiu pripažinti, kad neteko skaityti originalaus kūrinio, tačiau negaliu neatsižvelgti į knygą skaičiusių žmonių komentarus, jog šis filmas tėra blankus knygos atspindys, kuriame kai ko trūksta, kai kas nepasakyta, neparodyta, neišjausta.
Asmeniškai man filmas paliko įspūdį. Patiko neprofesionalių aktorių vaidyba, jų išlaikoma įtampa, istorija, paliečianti šiais laikais vis rečiau matomas draugystės ir garbės temas, itin įsiminė gyvas garso takelis, 2008 – aisiais nominuotas Oskarui, o po filmo peržiūros galvoje kirbėjo viena mintis – tik praradę draugus suvokiame kokie brangūs jie mums buvo.
Asmeniškai man filmas paliko įspūdį. Patiko neprofesionalių aktorių vaidyba, jų išlaikoma įtampa, istorija, paliečianti šiais laikais vis rečiau matomas draugystės ir garbės temas, itin įsiminė gyvas garso takelis, 2008 – aisiais nominuotas Oskarui, o po filmo peržiūros galvoje kirbėjo viena mintis – tik praradę draugus suvokiame kokie brangūs jie mums buvo.
Blogis (2003)/ Ondskan/ Evil
Drama
Režisierius: Mikael Håfström
Šalis: Švedija, Danija
Trukmė: 113 min
„Blogis“ – tai Jan Guillou to paties pavadinimo autobiografijos ekranizacija.
Stokholmas, 50 – ieji. Erikas (vaidina akt. Andreas Wilson) aplinkinių problematišku laikomas paauglys. Šešiolikametį jaunuolį patėvis reguliariai auklėja kumščiais ir diržu, o pastarasis, namie regėdamas tik nesibaigiantį smurtą už namų sienų yra pasiruošęs iškaršti kailį bet kuriam kelią pastojusiam žmogui. Po eilinių muštynių mokykloje vaikinas pašalinamas ir siunčiamas į berniukų internatą, kuriame vyresniųjų klasių moksleiviai negailestingai „auklėja“ jaunąją kartą. Nepaklusimas taisyklėms čia bejėgis – vyresnieji pasiryžę sutramdyti bet kokį norą priešintis ir tam naudoja net ir pačius nešvariausius metodus.
Režisierius: Mikael Håfström
Šalis: Švedija, Danija
Trukmė: 113 min
„Blogis“ – tai Jan Guillou to paties pavadinimo autobiografijos ekranizacija.
Stokholmas, 50 – ieji. Erikas (vaidina akt. Andreas Wilson) aplinkinių problematišku laikomas paauglys. Šešiolikametį jaunuolį patėvis reguliariai auklėja kumščiais ir diržu, o pastarasis, namie regėdamas tik nesibaigiantį smurtą už namų sienų yra pasiruošęs iškaršti kailį bet kuriam kelią pastojusiam žmogui. Po eilinių muštynių mokykloje vaikinas pašalinamas ir siunčiamas į berniukų internatą, kuriame vyresniųjų klasių moksleiviai negailestingai „auklėja“ jaunąją kartą. Nepaklusimas taisyklėms čia bejėgis – vyresnieji pasiryžę sutramdyti bet kokį norą priešintis ir tam naudoja net ir pačius nešvariausius metodus.
Naujoje mokykloje Erikas ryžtasi įrodyti esąs kitoks ir kimba į mokslus. Tačiau ir čia jį lydi sunkumai – regis visas pasaulis trukdo jam pasiekti savo tikslą – mokslinį laipsnį. Netrukus ir čia vienas po kito bręsta konfliktai, o visų jų centre atsiduria būtent Erikas. Iš visų jėgų stengdamasis išvengti pašalinimo iš mokyklos, tramdydamas savo įsiūtį ir orumą, vaikinas išsikovoja vietą po saulę, tačiau laimė trunka ne taip jau ilgai.
Pagalbą ir paguodą vaikinui suteikdavęs jo kambariokas Pieras (vaidina akt. Henrik Lundström) – tylenis moksliukas, nesiveliantis į jokias intrigas, priverčiamas palikti mokyklą ir kovoje su vyresniųjų mokinių blogiu Erikas lieka vienas. O štai čia įsipainioja meilė žaviai valgyklos darbuotojai Marjai (vaidina akt. Linda Zilliacus). Priešindamasis mokykloje vyraujančiai tvarkai, rizikuodamas savo ateitimi ir mokslais vaikinas ryžtasi kovoti vardan svajonės ir rezga planą kaip nubausti savo skriaudėjus. Kai žmogus nebeturi ko prarasti jis eina tik pirmyn.
Pagalbą ir paguodą vaikinui suteikdavęs jo kambariokas Pieras (vaidina akt. Henrik Lundström) – tylenis moksliukas, nesiveliantis į jokias intrigas, priverčiamas palikti mokyklą ir kovoje su vyresniųjų mokinių blogiu Erikas lieka vienas. O štai čia įsipainioja meilė žaviai valgyklos darbuotojai Marjai (vaidina akt. Linda Zilliacus). Priešindamasis mokykloje vyraujančiai tvarkai, rizikuodamas savo ateitimi ir mokslais vaikinas ryžtasi kovoti vardan svajonės ir rezga planą kaip nubausti savo skriaudėjus. Kai žmogus nebeturi ko prarasti jis eina tik pirmyn.
„Blogis“ - gana paprasto siužeto filmas su gilia mintimi viduje, 2004 – aisiais nominuotas Oskarui geriausio užsienio filmo kategorijoje. Puikus filmo scenarijus, nagrinėjama visame pasaulyje aktuali smurto ir pasipriešinimo jam tematika, įtaigios ir tikslios įtampos scenos. Labai logiškai ir rišliai supintas pasakojimas, puiki kulminacija ir nuostabi aktorių vaidyba, perteikianti kiekvieno herojaus emocinę būseną, „Blogį“ paverčia būtinu pamatyti filmu, paliekančiu pėdsaką kiekvieno žiūrovo širdyje.
Lankytojas (2007)/ The Visitor
www.blog.oregonlive.com
Muzikinė drama
Režisierius: Thomas McCarthy
Šalis: JAV
Trukmė: 104 min
Profesorius Valteris Veilas (vaidina akt. Richard Jenkins) – vidutinio amžiaus vienišas ir apatiškas vyras, universitete dėstantis ekonomiką. Jo gyvenimas pilkas ir neįdomus, o pats Valteris po žmonos mirties visai nesidomi aplinkiniu pasauliu. Jis nekenčia savo darbo, beveik nesišypso, laisvalaikį leidžia vienas ir vis mokosi groti fortepijonu, vieną po kito keisdamas mokytojus. Vienintelis jam malonumą teikiantis dalykas – muzika.
Režisierius: Thomas McCarthy
Šalis: JAV
Trukmė: 104 min
Profesorius Valteris Veilas (vaidina akt. Richard Jenkins) – vidutinio amžiaus vienišas ir apatiškas vyras, universitete dėstantis ekonomiką. Jo gyvenimas pilkas ir neįdomus, o pats Valteris po žmonos mirties visai nesidomi aplinkiniu pasauliu. Jis nekenčia savo darbo, beveik nesišypso, laisvalaikį leidžia vienas ir vis mokosi groti fortepijonu, vieną po kito keisdamas mokytojus. Vienintelis jam malonumą teikiantis dalykas – muzika.
www.artloversnewyork.com
Vieną dieną jam tenka vykti į Niujorke vykstančią konferenciją globalizacijos tema. Nenorintis važiuoti, tačiau supratęs, kad priešintis beviltiška, vyras susideda lagaminą ir leidžiasi į kelionę, kuri taps naujo jo gyvenimo pradžia.
Netikėtumai prasideda vos įžengus į savo butą Niujorke. Namuose Valteris randa nelegalių emigrantų porą – sirijietį Tareką (vaidina akt. Haaz Sleiman) ir senegalietę jo merginą Zainab (vaidina akt. Danai Gurira). Supratęs, kad jaunuolių pora neturi stogo virš galvos, vyras leidžia jiems likti savo bute iki kol pastarieji ras naują būstą.
Netikėtumai prasideda vos įžengus į savo butą Niujorke. Namuose Valteris randa nelegalių emigrantų porą – sirijietį Tareką (vaidina akt. Haaz Sleiman) ir senegalietę jo merginą Zainab (vaidina akt. Danai Gurira). Supratęs, kad jaunuolių pora neturi stogo virš galvos, vyras leidžia jiems likti savo bute iki kol pastarieji ras naują būstą.
www.images.starpulse.com
Iš pradžių kreivai žiūrėję vieni į kitus, Valteris, Tarekas ir Zainab netrunka rasti bendrą kalbą, o Valteris vis dažniau žvalgosi į Tareko muzikinius instrumentus ir netgi paslapčia jais groja. Spalvingos draugystės, apipintos muzikos ritmais laukia išbandymas – Tarekas, kaip nelegalus emigrantas atsiduria policijoje. Jam gresia deportacija ir vienintelis padėti galintis žmogus yra Valteris. Pasiryžęs pereiti visą imigracinę sistemą dėl draugo, Valteris iš naujo atranda gyvenimo skonį, patiria tikros draugystės svorį ir nepamiršta muzikos, tapusios jungiamąja grandimi tarp jo ir Tareko bei naujo gyvenimo pradžia.
www.smh.com.au
Gerumas, meilė artimui ir draugystė – kertiniai šio filmo akmenys. Nepaprasta Richard Jenkins vaidyba ir jo transformacija ir tylaus ir neįdomaus profesoriaus į drąsų ir užsispyrusį kovotoją už teisingumą, pasiryžusį įveikti visas biurokratines kliūtis vardan draugo, žavi labiau nei galima įsivaizduoti. Beje, būtent už šį vaidmenį vyras buvo nominuotas Oskarui kaip geriausias pagrindinio vaidmens atlikėjas.
Kartais tam, kad išgelbėtum save, reikia ištiesti gerumo ranką artimui. Mieste, kuriame gyvena milijonai žmonių, būtinai atsiras vienas, amžiams pakeisiantis tavo gyvenimą...
Po filmo peržiūros kyla nenumaldomas noras padaryti kažką beprotiško. Kažką, ko seniai norisi, tačiau tam sunku ryžtis. Kažką, kas leistų pasijusti iš tiesų gyvu.
Kartais tam, kad išgelbėtum save, reikia ištiesti gerumo ranką artimui. Mieste, kuriame gyvena milijonai žmonių, būtinai atsiras vienas, amžiams pakeisiantis tavo gyvenimą...
Po filmo peržiūros kyla nenumaldomas noras padaryti kažką beprotiško. Kažką, ko seniai norisi, tačiau tam sunku ryžtis. Kažką, kas leistų pasijusti iš tiesų gyvu.
Hachiko: Šuns istorija (2009)/ Hachiko: A Dogs Story
www.i.fanpix.net
Drama visai šeimai
Režisierius: Lasse Hallström
Šalis: JAV, Didžioji Britanija
Trukmė: 93 min
Tai filmas, paremtas tikra istorija, įvykusia Japonijoje 20 – aisiais.
Jusotoje pasakojama apie retos, akita veislės šunytį, kurį atsitiktinai randa Parkeris Vilsonas (vaidina akt. Richard Gere). Šunis mylintis vyras parsineša radinį namo, tačiau sulaukęs neigiamos žmonos Keit (vaidina akt. Joan Allen) reakcijos bando rasti mažyliui Hachiko naujus šeiminius. Netrukus atsitinka tai, ko niekas nesitikėjo – Parkeris Hachikui, o Hachikas Parkeriui tampa brangiausiu turtu ir neišskiriamais draugais. Šeima nutaria pasilikti šunytį, užkariavusį visų namiškių simpatijas. Ilgainiui tarp Parkerio ir Hachiko atsiranda mažytė jų tradicija – kas rytą šuo palydi šeimininką į traukinių stotį, kas vakarą ten laukia jo grįžtančio. Šeimininkui netikėtai mirus šuo ištisus devynerius metus kasdien 17 valandą ateidavo į stotį jo pasitikti ir laukdavo šeimininko iki kol išvažiuodavo paskutinis traukinys.
Lasse Hallström dėka „Hachiko: Šuns istorija“ tapo švelniu, gražiai sudėliotu ir alsuojančiu meile kūriniu su nuostabiu garso takeliu. Muzika čia vaidina ypatingai svarbų vaidmenį. Ji lengva, permaininga ir neįkyri bei dar labiau panardina į besivystantį veiksmą. Kompozitorius išties išgyveno visą šią istoriją ir sukūrė garso takelį, kurio akordai kaskart primena matytą istoriją.
Tiesą sakant manau, kad šis filmas galėtų suminkštinti ne vieno kietakakčio širdį, nes „Hachiko: Šuns istorija“ – vienas labiausiai jaudinančių filmų, paperkantis nenupasakojama ištikimybe ir negęstančia viltimi, rusenančia šuns širdyje.
Režisierius: Lasse Hallström
Šalis: JAV, Didžioji Britanija
Trukmė: 93 min
Tai filmas, paremtas tikra istorija, įvykusia Japonijoje 20 – aisiais.
Jusotoje pasakojama apie retos, akita veislės šunytį, kurį atsitiktinai randa Parkeris Vilsonas (vaidina akt. Richard Gere). Šunis mylintis vyras parsineša radinį namo, tačiau sulaukęs neigiamos žmonos Keit (vaidina akt. Joan Allen) reakcijos bando rasti mažyliui Hachiko naujus šeiminius. Netrukus atsitinka tai, ko niekas nesitikėjo – Parkeris Hachikui, o Hachikas Parkeriui tampa brangiausiu turtu ir neišskiriamais draugais. Šeima nutaria pasilikti šunytį, užkariavusį visų namiškių simpatijas. Ilgainiui tarp Parkerio ir Hachiko atsiranda mažytė jų tradicija – kas rytą šuo palydi šeimininką į traukinių stotį, kas vakarą ten laukia jo grįžtančio. Šeimininkui netikėtai mirus šuo ištisus devynerius metus kasdien 17 valandą ateidavo į stotį jo pasitikti ir laukdavo šeimininko iki kol išvažiuodavo paskutinis traukinys.
Lasse Hallström dėka „Hachiko: Šuns istorija“ tapo švelniu, gražiai sudėliotu ir alsuojančiu meile kūriniu su nuostabiu garso takeliu. Muzika čia vaidina ypatingai svarbų vaidmenį. Ji lengva, permaininga ir neįkyri bei dar labiau panardina į besivystantį veiksmą. Kompozitorius išties išgyveno visą šią istoriją ir sukūrė garso takelį, kurio akordai kaskart primena matytą istoriją.
Tiesą sakant manau, kad šis filmas galėtų suminkštinti ne vieno kietakakčio širdį, nes „Hachiko: Šuns istorija“ – vienas labiausiai jaudinančių filmų, paperkantis nenupasakojama ištikimybe ir negęstančia viltimi, rusenančia šuns širdyje.
www.aceshowbiz.com
Po peržiūros kūkčiojau kaip maža
mergaitė. Tiesą sakant neatsimenu filmo po kurio būčiau taip verkusi. Žinoma,
ašaros nėra filmo kokybės rodiklis, tačiau ši istorija labai spaudžia širdį,
ypač kai žinai, kad tai nėra tik pramanytas pasakojimas, o tikra istorija,
filmo dėka tapusi žinoma visame pasaulyje. Tačiau šią istoriją išgarsino visai
ne „Hachiko: Šuns istorija“, o 1987 – ųjų režisieriaus Seijirô Kôyama japonų
filmas „Hachikô monogatari“, pagal kurį ir buvo sukurta 2009 – ųjų istorija.
Manau, kad vienas iš filmo sėkmės rodiklių buvo puikus aktorių kolektyvas, kurio priešakyje matome Holivudo veteraną Richardą Gere ir jam talkinančią Joan Allen. Puikiai „susigroję“ aktoriai vaidina įtikinamai ir užtikrintai, tad stebėti ekrane vykstantį veiksmą vienas malonumas.
Taigi, „Hachiko: Šuns istorija“ nėra ašaringa melodrama – tai filmas visai šeimai apie tikrąsias žmogiškas vertybes, ištikimybę ir draugystę tarp žmogaus ir gyvūno, kuri, kaip žinia, gali tęstis visą gyvenimą.
Manau, kad vienas iš filmo sėkmės rodiklių buvo puikus aktorių kolektyvas, kurio priešakyje matome Holivudo veteraną Richardą Gere ir jam talkinančią Joan Allen. Puikiai „susigroję“ aktoriai vaidina įtikinamai ir užtikrintai, tad stebėti ekrane vykstantį veiksmą vienas malonumas.
Taigi, „Hachiko: Šuns istorija“ nėra ašaringa melodrama – tai filmas visai šeimai apie tikrąsias žmogiškas vertybes, ištikimybę ir draugystę tarp žmogaus ir gyvūno, kuri, kaip žinia, gali tęstis visą gyvenimą.
RSS Feed
