Picture
www.toutlecine.com
Kriminalinė veiksmo drama

Režisierius: Olivier Marchal

Šalis: Prancūzija

Trukmė: 111 min
 

Juostoje „Juvelyrų krantinė 36“ keliama amžina kova tarp gėrio ir blogio, tačiau prancūziškas žavesys, estetika, veiksmas, žiupsnelis romantikos ir kova tarp Gérardo Depardieu ir Danielio Auteuilo juostą daro nepakartojamu reginiu, kurį galėčiau priskirti prie geriausių savo žanro pavyzdžių.

Picture
www.thecia.com.au
Denis Kleinas (akt. Gérard Depardieu) – policijos departamento, kovojančio su organizuotu nusikalstamumu, vadovas. Jis žiaurus, niekšingas, pasiryžęs viskam vardan savo tikslo ir aukštesnio karjeros posto. Denis nesibodi panaudoti net ir pačių niekšingiausių metodų ir tiesiogine ta žodžio prasme kopia aukštyn per kitų lavonus. Jis neturi nieko švento, o emocijos jo herojui, matyt, svetimos – pirmyn jį gena tik šlovės troškimas.

Leo Vrinksas (akt. Daniel Auteuil) – visiška jo priešingybė. Jis – sąžiningas žodžio žmogus, tarsi riteris besilaikantis nerašytų garbės kodekso taisyklių, kovos su banditizmu departamento viršininkas.

Picture
www.thecia.com.au
Kova tarp Denio ir Leo, buvusių draugų, o dabar vienas kitą tarsi musę sutrypti norinčių vyrų bei kova prieš sistemą ir yra pagrindinė siužetinė linija, besivystanti nusikaltimų fone. Į kovą įsijungia ir kolegos policininkai, gyvenantys ir dirbantys principu „akis už akį, dantis už dantį“. Čia vyrauja savos taisyklės ir sava tvarka, o nuovados darbuotojai pasirodo esantys viena didele šeima.

Paryžiuje ima siautėti nusikaltėlių gauja, vieną po kitos grobianti inkasatorių automobilius, žudanti policininkus ir iš balos visuomet išlipanti sausa. Į užtarnautą poilsį išeinantis policijos viršininkas Robertas Mancini (akt. André Dussollier) Deniui ir Leo pateikia užduotį – tas, kuris sugebės pažaboti nusikaltėlių grupuotę, taps jo įpėdiniu ir naujuoju garsiosios Policijos nuovados, esančios adresu Juvelyrų krantinė 36, vadovu. Nuovadai reikia stipraus ir sumanaus vadovo, kuris grąžintų kadaise turėtą gerą vardą.

Picture
www.thecia.com.au
Leo ši užduotis – garbės ir profesionalumo reikalas, o Denis jau matuojasi naujojo policijos nuovados viršininko kėdę. Nusikaltėlių gaujos sulaikymas turėjo padėti tašką Leo ir Denio konflikte, tačiau, deja, tapo tragiškų įvykių pradžia, turėjusia įtakos abiejų departamentų policininkams. Žmogžudystė, alibi nusikaltėliui, atsitiktiniai prostitutės parodymai ir vienas herojų atsiduria už įstatymo ribų, tačiau tai tik pradžia. Kova tarp Denio ir Leo perauga į tikrą karą, kurį dar labiau paaštrina gražuolė Kamila Vrinks (akt. Valeria Golino), tapusi karo dėl posto auka.

Picture
www.dvdtalk.com
Iš pradžių stebėjausi iš kur režisierius Olivier Marchal turi tiek daug žinių apie policijos veiklą, tačiau vėliau radau atsakymą. Pasirodo, jog jaunystėje režisierius dirbo policijoje, o „Juvelyrų krantinę 36“ dedikavo žuvusiam policininkui, kurio likimas panašėja į pagrindinio filmo herojaus gyvenimą. Pats režisierius vieno interviu metu prisipažino, jog filme norėjo sujungti amerikietiško policijos trilerio ir tipinio prancūzų kriminalinio pasakojimo apie žmones, esančius skirtinose barikadų pusėse, manieras. Turiu pripažinti, kad tai jam pavyko.

Picture
www.thecia.com.au
Galutinis rezultatas gavosi iš tiesų puikus – įspūdingos veiksmo scenos, gaudynės, susišaudymai, pasalos, dviejų žmonių priešprieša, peraugusi į daugelio juos supančių žmonių dramą.

Filmo siužetas dinamiškas, veiksmas veja veiksmą, o kur dar sumaniai perpinti herojų likimai ir sumanymas parodyti kaip vienintelė gyvenime padaryta klaida pakeičia net tik tavo, bet ir aplinkinių likimus. Puikiai padirbėjo ir operatorius, įtaigiai perteikęs kadrų aštrumą. 

Ekrane labai įdomu stebėti dviejų stiprių vyrų kovą, sumaniai atskleistą puikių aktorių. Vrinksas – darboholikas, turintis savą garbės kodekso suvokimą, kartais einantis prieš policininkams priimtinas taisykles. Kleinas – karjeristas, sistemai pavaldus žmogus, kurio karjeros troškimas nužudė bet kokias jo žmogiškumo apraiškas ir moralės principus. Tačiau „Juvelyrų krantinė 36“ – tai ne tik dviejų vyrų kova. Tai – filmas apie garbę, ištikimybę sau pačiam ir žmogaus ėjimą prieš sistemą, šiuo atveju Kleiną.

Picture
www.cinemovies.fr
Filme matome kaip net patys geriausi ketinimai žlunga biurokratijos spąstuose. Žmogus, genamas skolos jausmo, žinantis, jog tiesa yra jo pusėje ir bandantis priešintis sistemos režimui, neabejotinai bus jos sumaltas ir išspjautas. Sistemos nedomina įstatymai, sąžiningumas, teisybė. Svarbiausia jai – išsaugoti savo status quo.

Ypatingai pagirtina aktorių vaidyba – Danielis Auteuil sukūrė itin dramatišką ir gilų vaidmenį. Tuo tarpu Gérardas Depardieu įkūnija tokį niekšą intelekto nepaliestu veidu, kad stebint filmą mintyse kyla noras jį nudėti. Auteuil ir Depardieu herojai ryškūs, energingi, natūralūs, kaip realūs žmonės, o ne superherojai – su savo problemomis, požiūriu, principais ir darbo metodais. Tačiau ar galėjo būti kitaip, kai ekrane matome prancūzų kino legendas, į pasaulinę kinematografijos istoriją savo vardus įrašiusius aukso raidėmis?

Picture
www.thecia.com.au
Pagyros žodžių verta ir muzika. Gili, dvasinga, vietomis raudanti skausmo giesmę ji nusėda kažkur giliai sieloje ir palieka tavyje žymę, kurios dėka net ir bėgant titrams tu vis dar galvoji apie tai ką matei. Muzika nuostabiai papildo filmą, užaštrina jo kampus ir įtikinamai skamba viso filmo fone.

Savo laiku juosta pelnė kino kritikų bei žiūrovas simpatijas ir gimtinėje pretendavo net į 8 Cezarius, įskaitant ir apdovanojimą už geriausią metų filmą. Deja, nei vieno iš jų nepelnė, tačiau tai tik dar kartą įrodo garsią tiesą, jog puikūs filmai neretai lieka neapdovanoti.




Leave a Reply.


UA-35502470-1