www.kinopoisk.ru
Veiksmo drama
Režisierius: Daniel Monzón
Šalis: Ispanija, Prancūzija
Trukmė: 113 min
Kaip seniai matėte stiprią, originalią, nenuspėjamą, įtempto siužeto veiksmo dramą, kuri prikaustytų nuo pat pirmųjų minučių ir nepaleistų net filmui pasibaigus? „Kamera 211“ – vienas tokių filmų.
Būsimasis kalėjimo prižiūrėtojas Chuanas (akt. Alberto Ammann), norėdamas padaryti įspūdį darbdaviams ir apsižiūrėti naujoje teritorijoje diena anksčiau atvyksta į savo būsimą darbovietę. Netikėtai sužeistas ir sąmonę beprarandantis vyras nugabenamas į tuščią kamerą Nr. 211, kurioje, paliktas kolegų, pabunda ir suvokia, jog pateko į kalinių maišto, kuriam vadovauja kalinys Malamadre (akt. Luis Tosar), epicentrą. Norėdamas išgyventi jaunas vyras teturi vieną išeitį – apsimesti nauju kaliniu ir bandyti pritapti. Kalėjimo vadovybės pavojuje paliktas Chuanas greitai išsikovoja kalinių pagarbą ir net tampa dešiniąja Malamadre ranka, tačiau eiliniu kalinių maištu turėję būti įvykiai netikėtai pasisuka kitu kampu...
Režisierius: Daniel Monzón
Šalis: Ispanija, Prancūzija
Trukmė: 113 min
Kaip seniai matėte stiprią, originalią, nenuspėjamą, įtempto siužeto veiksmo dramą, kuri prikaustytų nuo pat pirmųjų minučių ir nepaleistų net filmui pasibaigus? „Kamera 211“ – vienas tokių filmų.
Būsimasis kalėjimo prižiūrėtojas Chuanas (akt. Alberto Ammann), norėdamas padaryti įspūdį darbdaviams ir apsižiūrėti naujoje teritorijoje diena anksčiau atvyksta į savo būsimą darbovietę. Netikėtai sužeistas ir sąmonę beprarandantis vyras nugabenamas į tuščią kamerą Nr. 211, kurioje, paliktas kolegų, pabunda ir suvokia, jog pateko į kalinių maišto, kuriam vadovauja kalinys Malamadre (akt. Luis Tosar), epicentrą. Norėdamas išgyventi jaunas vyras teturi vieną išeitį – apsimesti nauju kaliniu ir bandyti pritapti. Kalėjimo vadovybės pavojuje paliktas Chuanas greitai išsikovoja kalinių pagarbą ir net tampa dešiniąja Malamadre ranka, tačiau eiliniu kalinių maištu turėję būti įvykiai netikėtai pasisuka kitu kampu...
www.kinopoisk.ru
2010-ųjų prestižiškiausioje Ispanijos apdovanojimų ceremonijoje, Goya kino apdovanojimuose (ispaniškieji Oskarai) „Kamera 211“ prasiėjo su trenksmu. Filmas buvo nominuotas šešiolikai apdovanojimų, aštuonis iš jų iškovojo (geriausias filmas, režisierius, aktorius, naujas aktorius, antrojo plano aktorė, adaptuotas scenarijus, montažas, garsas).
Nemažai kas „Kamerą 211“ lygina su 2009-ųjų prancūzų „Pranašu“ (orig. „Un prophète“) ir filmą vadina ispanų atsaku prancūzams. Iš tiesų filmai turi nemažai bendrumų ir panašumų – filmų veiksmas vyksta kalėjime, pagrindiniai herojai bando pritapti ir perprasti kalinių hierarchiją, tačiau ties tuo visi galimi panašumai ir baigiasi, tad nemanau, jog filmą galima būtų vadinti vienos šalies atsaku kitai ar juolab dėti į vieną lentyną ir kruopščiai lyginti.
Nemažai kas „Kamerą 211“ lygina su 2009-ųjų prancūzų „Pranašu“ (orig. „Un prophète“) ir filmą vadina ispanų atsaku prancūzams. Iš tiesų filmai turi nemažai bendrumų ir panašumų – filmų veiksmas vyksta kalėjime, pagrindiniai herojai bando pritapti ir perprasti kalinių hierarchiją, tačiau ties tuo visi galimi panašumai ir baigiasi, tad nemanau, jog filmą galima būtų vadinti vienos šalies atsaku kitai ar juolab dėti į vieną lentyną ir kruopščiai lyginti.
www.kinopoisk.ru
Iš pirmo žvilgsnio, „Kameros 211“ siužetas paprastas kaip du kart du, tačiau filmo kūrėjai sugebėjo įpinti įdomių elementų ir itin paprastą istoriją paversti įdomiu ir dėmesį prikaustančiu reginiu. „Kameroje 211“ veiksmas vystomas dinamiškai, įpinami tam tikri psichologiniai aspektai, šlakelis adrenalino, įdomūs dialogai, o matomų įvykių seka gana logiška, originali ir nenuspėjama. Visa tai sukuria švino sunkumo įtampą, kuri apglėbia vos filmui prasidėjus ir tvirtai įsikibusi laiko visos peržiūros metu bei kelias minutes po jos.
www.kinopoisk.ru
Filmo centre matome dviejų
stiprių asmenybių kovą ir tuo pačiu bendradarbiavimą. Pagrindinius veikėjus
įkūniję ispanų kino genijus Luis Tosaras ir kino naujokas Alberto Ammannas
šalia atrodo itin harmoningai ir nesumeluotai, o L. Tosaro spinduliuojamą
charizmą galima imti ir semti tiesiog kibirais. Malamadre – itin stiprus ir
spalvingas personažas, kurio fone Chuanas nevirto tik savo paties šešėliu.
Peržiūros eigoje įdomu stebėti kaip kinta jų tarpusavio santykiai, kaip
keičiasi Chuano asmenybė ir Malamadre santykis su juo. Stipri aktorių vaidyba yra
vienas iš filmo variklių, kuris neužgeso iki pat pabaigos.
www.kinopoisk.ru
Didelis pliusas už tai, kad filmo
kūrėjai nesistengė veikėjų suskirstyti į geruosius ir blogiukus. Žiūrovas
neverčiamas kiekvienam ekrane matomam personažui priklijuoti vieną ar kitą
etiketę, filmas dirbtinai nespalvinamas optimizmo, pesimizmo ar kokiomis
kitomis netikromis gaidomis. Daugelis herojų parodomi iš abiejų pusių, kas
leidžia juos pavadinti žmogiškais, neverčia gailėtis, smerkti ar niekinti, o
tik suprasti ir bandyti įminti jų veiksmų priežastis ir padarinius.
Įdomu stebėti kaip pavojams alsuojant į pakaušį paaštrėja kalinių instinktai, o noras išgyventi, noras atkeršyti priešams ir noras, kad visa tai greičiau baigtųsi grumiasi tarpusavyje ir bando paimti viršų.
Įdomu stebėti kaip pavojams alsuojant į pakaušį paaštrėja kalinių instinktai, o noras išgyventi, noras atkeršyti priešams ir noras, kad visa tai greičiau baigtųsi grumiasi tarpusavyje ir bando paimti viršų.
www.kinopoisk.ru
Žinoma, filmas neišvengė šiokių
tokių nuklydimų į kairę. Pagrindinio vaidmens atlikėjas vietomis pernelyg
savimi pasitiki, daug skeryčiojasi ir elgiasi taip, lyg būtų: a) kvailys, b)
žmogus, neturintis ką prarasti, c) supermenas. Deja, nei a, nei b, nei c. Nuo
jo neatsilieka ir kaliniai. Prisiminkime, kad pagrindinis filmo veiksmas vyko
ypač pavojingų kalinių bloke. Tų, kurie psichiškai nesveiki, kalės daugiau metų
negu galės nugyventi ir tų, kurie sėdi už itin žiaurius nužudymus. Deja,
praktiškai nei vienam jų nekyla jokių įtarimų kaip naujokas Chuanas pateko į
kalėjimą, kas jis ir ką čia veikia. Šaltakraujai nusikaltėliai uoliai tiki jo
kuriamomis pasakomis, o svarbiausia, pasitiki pirmą kartą gyvenime matomu
žmogumi.
www.kinopoisk.ru
Daugiau trūkumų „Kameroje 211“ neįžvelgiau,
o ir nesistengiau įžvelgti, nes filmas man patiko. Jis nenuspėjamas (net nebandykite
atspėti kuo visa tai baigsis), stebina siužeto posūkiais ir akimirkomis, kai pagaliau
atgavus kvapą, iš įtampos tenka ir vėl sulaikyti kvėpavimą. Tuo atžvilgiu
filmui dedu riebų pliusą. Jau senokai filmo nežiūrėjau taip įsitempusi ir kartais
iš įtampos nesąmoningai bandydama suleisti nagus sau į kelius.
www.kinopoisk.ru
Taigi, „Kamerą 211“ galiu
rekomenduoti visiems gero kino mėgėjams, išsiilgusiems nenuspėjamų įtempto
siužeto filmų, pagardintų psichologiniais aspektais. Jeigu esate vienas tokių, manau
jau žinau ką žiūrėsite šį vakarą. Kaip teigė mano kolega, kuriam rekomendavau
filmą, jo šūkis galėtų būti „savas tarp svetimų, svetimas tarp savų...“
RSS Feed
