Picture
www.ses.fi
Drama

Režisierius: Klaus Härö

Šalis: Suomija

Trukmė: 74 min
 

Leila (akt. Kaarina Hazard) – nusikaltėlė, nuteista kalėti iki gyvos galvos, pritaikius amnestiją pajuntanti šviežio oro gurkšnį plaučiuose. Leilai, neturinčiai nei šeimos, nei draugų, nei vietos po saule ir galinčiai pasigirti kriminaline praeitimi, siūlomas darbas pas aklą kaimelio dvasininką Jokūbą (akt. Heikki Nousiainen), gyvenantį pačiame kaimo pakraštyje. Išmintingas senolis – paskutinė daugelio likimo nuskriaustų žmonių viltis. Tikėdamiesi pagalbos, žmonės vienas po kito siunčia laiškus dvasininkui prašydami patarimo ir maldos, galėsiančios padėti jiems tęsti gyvenimo kelionę. Tad naujosios Leilos pareigos – žmonių laiškų skaitymas, atsakymų jiems rašymas ir bendravimas su išmintingu senoliu.

Picture
www.leffatykki.com
Skeptiškai žiūrėdama į šūsnis laiškų, nusikaltėlė vis dažniau bendrauja su tėvu Jokūbu, o pastarasis sujudina jos gyvenimo pamatus ir priverčia susimąstyti apie tai, ar teisingu keliu žengia Leilos kojos. Iš pradžių laikytas tik aklu ir senu neišmanėliu, pamažu Jokūbas tampa Leilos gyvenimo šviesuliu, bandančiu įrodyti moteriai, jog ji yra reikalinga šiam pasauliui. Parodęs, jog Leilos pagalbos reikia kitiems, dvasininkas įžiebia moteryje viltį ir leidžia pasijusti reikalinga. Atvėręs jai duris į visuomenę, kunigas ištirpdo Leilos širdį gaubiančius ledus ir sugriauna ją apstačiusias sienas.

Picture
www.kinotar.fi
Ekrane labai įdomu stebėti dviejų priešingybių sandūrą. Leila – grubi, tiesmuka, savarankiška, iš pažiūros šalta, slepianti savo jausmus ir emocijas moteris, nemokanti padėti ir prašyti pagalbos. Ji nieko neužjaučia, niekam nesimpatizuoja, nieko nemyli ir yra niekam nereikalinga. Visiška jos priešingybė – aklas tėvas Jokūbas. Šiltas ir mielas senolis, uoliai padeda prašantiems pagalbos, džiaugiasi kiekvienu gautu laišku ir nuoširdžiai melžiasi už žmonių likimus. Šie du herojai – tarsi juoda ir balta, dvasingas senučiukas ir savo pačios sielos juoduliuose klaidžiojanti nusikaltėlė.

Picture
www.hs.fi
Būtent šiuos du herojus matome viso filmo metu, kartkartėmis pasirodant paštininkui, pristatančiam šūsnis laiškų ir kitiems epizodiniams herojams.

Režisierius netiesiogiai kalba apie religijos vaidmenį žmogaus gyvenime ir religiją pateikia kaip ramstį, tačiau tuo pat metu nesmerkia Leilos, kurios gyvenime nėra nieko švento. Režisierius kelia idėją, jog bendravimas su išmintingu žmogumi tave patį daro išmintingesniu, nagrinėja gyvenimo prasmės ir pašaukimo klausimą.

Nuostabūs peizažai, šilta spalvinė gama, įdomūs veikėjų dialogai ir kiek filosofinė tematika - visa tai šio ramaus, viltį nešančio ir jautraus filmo ašis, o „Laiškai tėvui Jokūbui“ – savotiškas šviežio oro gurkšnis kino pasaulyje.

Nerce
15/9/2011 10:57:45 pm

Nuostabus filmas

Reply



Leave a Reply.


UA-35502470-1