
www.imdb.com
Romantinė komedija, drama
Režisierius: Giuseppe Tornatore
Šalis: Italija, JAV
Trukmė: 109 min
Fašistinė Italija. Mažas
Sicilijos miestelis, kuriame visi pažįsta vieni kitus ir vienas apie kitą žino
viską. Apkalbos, pavydas ir šniukštinėjimas – nuolatinė miestelio gyventojų
kasdienybė.
Malena (akt. Monica Bellucci) –
gražuolė našlė, garbinama miestelio vyrų ir nekenčiama moterų. Vyrai dėl jos
pasiruošę viskam – vien dėl gražuolės žvilgsnio bet kuris miestelėnas
nedvejodamas atiduotų gyvybę, o ką jau kalbėti apie naktį praleistą su ja. Tuo
tarpu moterys, negalėdamos pakęsti geidulingų vyrų žvilgsnių skleidžia nebūtus
gandus apie potencialią grėsmę keliančia Maleną ir kartina jai gyvenimą.

www.msu.edu
Viena svetimame mieste likusi
moteris negali tikėtis užtarimo – jos vyras žuvo kare, tėvas išsižadėjo dukters
patikėjęs paskalomis ir ji liko viena... Glostoma svetimų vyrų akių, skrodžiama
pavydžių moterų žvilgsnių, vienatvės prispausta, vieną dieną Malena iš pagrindų
pradeda keisti savo gyvenimą ir ryžtasi naujam gyvenimo etapui, kuriame visos
paskalos taps nedaloma tiesa.
Trylikametis Renato (akt. Giuseppe
Sulfaro), pirmą kartą išvydęs Maleną įsimyli žavingą juodaplaukę ir myli ją
taip, kaip jaunuolis gali mylėti suaugusią moterį – tyra meile, svaigdamas nuo labiau
į deivę nei į gyvą moterį panašios būtybės egzistavimo. Būtent Renato tampa
Malenos gyvenimo dramos liudininku, stebėjusiu jos pakilimą ir nuopolį. Tik jis
vienintelis visada ją mylėjo ir visada buvo šalia, savo meilei linkėdamas tik
gero.
Tai filmas apie meilę ir gražuolę
moterį, atsidūrusią žiaurių žmonių apsuptyje. Malena – graži, tyra ir vaikiškai
bejėgė, tarsi avis alkanų vilkų gaujoje. Ji ištikima žmona, protinga moteris,
savyje neturinti nei lašelio gudrumo ar piktybiškumo. Tačiau savo rankose ji
turi mirtiną ginklą – akinamą savo pačios grožį, tapusį griaunamąja jėga ir
atsisukusį prieš ją pačią. Likimas Malenai vieną po kito siunčia išbandymus, o
pikti miestelėnai trokšta tik vieno – sutraiškyti ją kaip skruzdėlę,
nebežinančią kur pasislėpti.

www.allstarpics.net
Filme tiesiog verda jausmai. Ir
visus juos iššaukia juodaplaukė gražuolė Malena. Tokia tvirta ir pasitikinti
savimi, tačiau tuo pačiu metu kukli ir pažeidžiama moteris išsiskiria iš visų
miestelio bobų būrio (atsiprašau, kitaip negaliu jų pavadinti). Deja, nei
vienas vyras, gašliai stebintis Maleną nesusivokė kokia ši moteris vieniša ir
kaip jai trūksta tvirto ramsčio šalia. Išvarginta apkalbų liūno, miestelio
povandeninių srovių moteris ima gyvenimą į savo rankas ir bando prisitaikyti
prie pasikeitusios situacijos. Nors jos poelgiai ne visuomet teisingi ir
suprantami žiūrovui, jos žavesys neslopsta nei akimirkai.

www.pixhost.info
Daugelis teisūs sakydami, kad
italė Monica Bellucci tiesiog sukurta Malenos vaidmeniui. Atkreipkite dėmesį,
jog viso filmo metu aktorė teištarė kelis žodžius! Tačiau jos kūnas, jos akys,
grakštūs judesiai kalba patys už save ir žodžiai tampa nereikalingi, kuomet
prieš tave stovi aktorė, gebanti savo būseną išreikšti vos vienu rankos
mostelėjimu, žvilgsniu pro nuleistas blakstienas ir atsargiu neklusnios plaukų
sruogos palietimu. „Malenoje“ Monica Bellucci tokia nuostabi, jog vargiai gali
atplėšti akis nuo ekrano, bijodamas pražiopsoti vos vieną italės judesį.

www.iiccracovia.esteri.it
Malena tarsi visų gražių moterų,
apsuptų pavyduolių, simbolis. O, kaip žinia, moteriškas pavydas yra vienas
baisiausių dalykų pasaulyje, neretai turintis milžinišką griaunamąją jėgą. O
kokia simbolinė toji scena, kuomet aršiausios miestelėnės priima Maleną į savo
būrį jau vien todėl, kad jos veidą išvagojo raukšlės, o figūra tapo nebe tokia
liauna...
Eilinį kartą skubu pagirti
Giuseppe Tornatore, kuriantį filmus – pasakas. Hipnotizuojančius, magiškus,
paslaptingus, pakylėjančius virš kasdienybės ir turinčius savyje kažką tokio,
ką vargiai galima nupasakoti.
Atskyrų pagyrų vertas ir
ištikimas režisieriaus bendražygis, kompozitorius Ennio Morricone, sukūręs nuostabią
muziką, kupiną išgyvenimų, aistrų ir emocijų. Turiu pripažinti, jog šį filmą,
kaip ir
„Naująjį „Paradiso“ kino teatrą“ vertą žiūrėti jau vien dėl puikaus
garso takelio. Būdamas vienu geriausių kino kompozitorių garbingo amžiaus
italas 2001 – aisiais buvo apdovanotas Oskaru už „Malenai“ kurtą muziką.
Nepriekaištingas ir operatoriaus
darbas, taipogi apdovanotas Oskaru. Miestelis, kuriame vyksta veiksmas
parodytas nepriekaištingai – daug bendrų planų, kamerai dažnai tiesiog „slysta“
per minią gaudydama juos nuotaikas ir karts nuo karto stabtelėdama ties
pažįstamais veidais. Kadrai spalvingi, įtikinami, nostalgiški ir „minkšti“. Tad
aukštą vertinimą galima rašyti jau vien už puikų režisieriaus, kompozitoriaus
ir operatoriaus bendarbiavimą.

www.image.toutlecine.com
Giuseppe Tornatore juosta
„Malena“ kiek primena anksčiau jau aprašytus
„Legenda apie pianistą“ bei
geriausią režisieriaus darbą –
„Naująjį „Paradiso“ kino teatrą“. Nostalgija
praeičiai, kuri liko tik gyvųjų atmintyje ir prisiminimai, persekiojantys visą
gyvenimą vienija šias juostas ir sujungia jas į nedalomą trilogiją, kurią,
pasikartosiu – verta pasižiūrėti.
Niekas miestelyje Malenos iš
tiesų taip ir nemylėjo ir tą puikiai įrodo smurto scena, kuomet miestelio
moterų, mušančių Maleną nedrįsta sustabdyti nei vienas vyras. Nei vienas,
išskyrus Renato. Malena buvo tiesiog pernelyg graži, o jis – pernelyg jaunas,
kad ją apgintų.