Animacinė komedija, drama
Režisierius: Adam Elliot
Šalis: Australija
Trukmė: 92 min
„Merė ir Maksas“ – dviejų labai skirtingų, tačiau kartu ir panašių žmonių draugystės istorija. Merė Deizi Dinkl (įgarsina akt. Toni Collette) – aštuonerių australė, kenčianti bendraklasių patyčias, dievinanti šokoladą, animacinį filmą apie Nobletus ir svajojanti apie tikrą draugą. Jos mama – kleptomanija serganti alkoholikė, o tėtis – fabriko darbuotojas, arbatos maišeliams tvirtinantis virveles. Maža mergaitė neturi draugų, kompleksuoja dėl savo išvaizdos ir laisvalaikiu kuria pabaisiukų figūrėles. Maksas Horovitzas (įgarsina akt. Philip Seymour Hoffman) – 44 – erių Niujorko žydas - ateistas, kenčiantis nuo Aspergerio sindromo, viršsvorio ir, kaip ir Merė, dievinantis šokoladą. Vieną dieną mažoji australė telefonų knygoje atsitiktinai išsirenka žmogų, kuris galėtų būti jos draugu ir parašo jam laišką. Tas žmogus pasirodo esantis Maksas. Vienas kitam siųsdami saldumynus ir laiškuose dalindamiesi savo mintimis ir išgyvenimais, Merė ir Maksas užmezga tvirtus draugystės saitus ir vienas kitam tampa draugais, apie kokius visada svajojo.
Režisierius: Adam Elliot
Šalis: Australija
Trukmė: 92 min
„Merė ir Maksas“ – dviejų labai skirtingų, tačiau kartu ir panašių žmonių draugystės istorija. Merė Deizi Dinkl (įgarsina akt. Toni Collette) – aštuonerių australė, kenčianti bendraklasių patyčias, dievinanti šokoladą, animacinį filmą apie Nobletus ir svajojanti apie tikrą draugą. Jos mama – kleptomanija serganti alkoholikė, o tėtis – fabriko darbuotojas, arbatos maišeliams tvirtinantis virveles. Maža mergaitė neturi draugų, kompleksuoja dėl savo išvaizdos ir laisvalaikiu kuria pabaisiukų figūrėles. Maksas Horovitzas (įgarsina akt. Philip Seymour Hoffman) – 44 – erių Niujorko žydas - ateistas, kenčiantis nuo Aspergerio sindromo, viršsvorio ir, kaip ir Merė, dievinantis šokoladą. Vieną dieną mažoji australė telefonų knygoje atsitiktinai išsirenka žmogų, kuris galėtų būti jos draugu ir parašo jam laišką. Tas žmogus pasirodo esantis Maksas. Vienas kitam siųsdami saldumynus ir laiškuose dalindamiesi savo mintimis ir išgyvenimais, Merė ir Maksas užmezga tvirtus draugystės saitus ir vienas kitam tampa draugais, apie kokius visada svajojo.
www.outnow.ch
Plastelininių žmogeliukų
meistrui, režisieriui Adamui Elliotui „Merė ir Maksas“ – pirmas pilnametražis
kūrybinis darbas, ne tik radęs savo gerbėjų ratą, tačiau ir tapęs vienu
ryškiausių pastarųjų metų animacinių filmų. Šiandien, pasaulį užvaldžius
kompiuterinėms technologijoms, išvysti ranka pieštą arba „plastelininį“
animacinį filmą iš tiesų retas įvykis. Tai – didelio kruopštumo ir atidumo
reikalaujantis darbas, tad kiekvienas „Merės ir Makso“ herojus – meilės
pripildytas kūrinys.
www.fernbyfilms.com
„Merė ir Maksas“ stilistiškai
kiek primena niūrią, tamsią ir juoduoju humoru prisodrintą Timo Burtono kūrybą.
Įdomu tai, jog čia neišvysite nei vieno iš tiesų gražaus personažo – visi jie
hiperbolizuoti, pašiepiantys žmonių ydas ir primenantys didžiausio pabaisiuko
konkurso dalyvius. Čia neegzistuoja graži aplinka kaip mes esamę pratę ją
suvokti, čia neišvysite mielų naminių gyvūnėlių ir nuoširdžiai plačių šypsenų -
Adamo Ellioto kuriamame pasaulyje vyrauja kitokie standartai ir grožio sąvoka.
Jau nuo pat pirmųjų minučių žiūrovas stebi juodai baltą animacinį filmą, kartkartėmis pagardinamą raudonais ir rudais pustoniais. Stebime liūdną Merės gyvenimą, matome psichologines Makso problemas. Ir nors po animacinės komedijos kauke slepiasi gilios ir gana skaudžios problemos, „Merė ir Maksas“ neverčia liūdėti. Režisierius pristato mums pagrindinius herojus kamuojančias problemas, tačiau neverčia gailėtis jų, o demonstruoja jokių negandų nebijančią Merės ir Makso draugystę, neblėstančią metai iš metų.
Jau nuo pat pirmųjų minučių žiūrovas stebi juodai baltą animacinį filmą, kartkartėmis pagardinamą raudonais ir rudais pustoniais. Stebime liūdną Merės gyvenimą, matome psichologines Makso problemas. Ir nors po animacinės komedijos kauke slepiasi gilios ir gana skaudžios problemos, „Merė ir Maksas“ neverčia liūdėti. Režisierius pristato mums pagrindinius herojus kamuojančias problemas, tačiau neverčia gailėtis jų, o demonstruoja jokių negandų nebijančią Merės ir Makso draugystę, neblėstančią metai iš metų.
www.outnow.ch
Merė ir Maksas – du visuomenės
atstumtieji, balansuojantys ant išlikimo ribos ir bandantys nugyventi savo
tragišką likimą. Tai aukščiausio lygio personažai, apgalvoti iki menkiausių
detalių. Nustebino ryškūs herojų psichologiniai portretai, nuoširdūs jų
paveikslai. Filmą stebintis žiūrovas priverčiamas patikėti Merės ir Makso
pasakojimais ir išgyventi jų dramą. Tai, kas iš pradžių atrodė kaip juokingas
ir mielas animacinis filmas, peržiūros eigoje virsta gana gyvenimišku
pasakojimu apie laimės, draugų ir savęs paties paieškas. Filmas persmelkia savo
kiek šokiruojančia realybe.
www.outnow.ch
Animacinis filmas paprastas,
kartkartėmis vaikiškai mielas, vietomis naivus ar absurdiškas ir prisodrintas
savotišku juoduoju humoru. Jame nėra jokių tabu – režisierius begėdiškai
apnuogina tai, apie ką nedaugelis išdrįsta kalbėti garsiai. Kūrybinei komandai
pavyko sudėtingas gyvenimo problemas, laimės ir gyvenimo paieškas pateikti
paprastai ir aiškiai.
www.cutprintreview.com
Labiausiai nustebinęs faktas tai,
jog animacinis filmas sukurtas remiantis tikrais faktais. Po tokių filmų
peržiūros suvoki, jog pasaulyje nutinka visko ir mes esame viso to dalyviais.
„Merę ir Maksą“ visiems, norintiems gerai praleisti laiką, nebijantiems iššūkių, apnuoginamos realybės ir norintiems pamatyti tiesiog kitokį filmą. Kas sakė, kad animaciniai filmai – tik vaikams?
„Merę ir Maksą“ visiems, norintiems gerai praleisti laiką, nebijantiems iššūkių, apnuoginamos realybės ir norintiems pamatyti tiesiog kitokį filmą. Kas sakė, kad animaciniai filmai – tik vaikams?
RSS Feed
