Kriminalinė drama, trileris
Režisierius: Guy Ferland
Šalis: JAV, Kanada
Trukmė: 87 min
Patyčios mokykloje ir bendraamžių žiaurumas Trevorą (vaidina akt. Ben Foster) pavertė atstumtuoju, kurio prisibijo tiek bendramoksliai, tiek mokyklos darbuotojai ir jo paties tėvai. Aplinkinių laikomas agresyviu pamišėliu dėl bandymo susprogdinti mokyklą, vaikinas savyje slepia jautrią sielą ir gerumą, kurie ir neleido padaryti žiauraus nusikaltimo.
Režisierius: Guy Ferland
Šalis: JAV, Kanada
Trukmė: 87 min
Patyčios mokykloje ir bendraamžių žiaurumas Trevorą (vaidina akt. Ben Foster) pavertė atstumtuoju, kurio prisibijo tiek bendramoksliai, tiek mokyklos darbuotojai ir jo paties tėvai. Aplinkinių laikomas agresyviu pamišėliu dėl bandymo susprogdinti mokyklą, vaikinas savyje slepia jautrią sielą ir gerumą, kurie ir neleido padaryti žiauraus nusikaltimo.
Dramos būrelio vadovas, ponas Duncanas (vaidina akt. Tom Cavanagh) – svajoklis optimistas, per ilgus darbo mokykloje metus taip ir nepraradęs tikėjimo žmonėmis bei meno galia. Burdamas mokinius naujajam mokyklos spektakliui prieštaringu pavadinimu „Pykšt, pokšt, tu negyvas“, pagrindinį vaidmenį mokytojas patiki Trevorui, tarsi norėdamas aplinkiniams parodyti tokį Trevorą, kokį mato jis pats, įrodydamas, kad jaunuolis nėra pavojingas teroristas, kokiu jį laiko aplinkiniai.
Deja, spektaklio premjerą gaubia nežinia. Niūraus siužeto spektaklis apie nepilnamečius žudikus turi itin daug sąsajų su tamsia paties Trevoro praeitimi, tad mokyklos bendruomenė ir mokinių tėvai kaip mat sukyla, bandydami uždrausti blogį nešantį renginį. Tačiau retas kuris susimąsto, kad pasipiktinimo bangą sukėlęs spektaklis yra vienintelė Trevoro galimybė parodyti kitokį save.
Filmas apie baisų psichologinį smurtą, patiriamą mokyklose, apie bandymus atkeršyti skriaudėjams ir būti tokiu, kokiu tave nori matyti kiti. Juosta apie, kad visi mato tik tavo išorę, tačiau niekas nežino ir nenori žinoti kas dedasi tavo viduje. Niekas nežino ką tu gali – tik tyliai nuleisti galvą ir tarsi šešėlis sliūkinti mokyklos koridoriumi? O gal tavyje slypi kažkas tokio, ką pažadinus nuo žemės paviršiaus bus nušluoti absoliučiai visi? Ir skriaudėjai, ir teisuoliai ir net tie, kas tikėjo tavimi?
Filmas apie baisų psichologinį smurtą, patiriamą mokyklose, apie bandymus atkeršyti skriaudėjams ir būti tokiu, kokiu tave nori matyti kiti. Juosta apie, kad visi mato tik tavo išorę, tačiau niekas nežino ir nenori žinoti kas dedasi tavo viduje. Niekas nežino ką tu gali – tik tyliai nuleisti galvą ir tarsi šešėlis sliūkinti mokyklos koridoriumi? O gal tavyje slypi kažkas tokio, ką pažadinus nuo žemės paviršiaus bus nušluoti absoliučiai visi? Ir skriaudėjai, ir teisuoliai ir net tie, kas tikėjo tavimi?
Ką daryti, kai visi tave laiko tuo galbūt nesi net baisiausiame košmare? Išeitis tik viena – imtis drastiškų priemonių. Tam, kad atverti žmonėms akis reikia parodyti jiems tikruosius jų veidus ir tai yra pats baisiausias kerštas už viską, ką tau teko patirti jų dėka. Būtent todėl Trevoras nė akimirkai nesiskiria su filmavimo kamera, stengdamasis užfiksuoti jį supančio pasaulio peripetijas.
Filmas sukurtas itin meistriškai – režisieriui Guy Ferland visai nebūtina taškytis krauju, išžudyti pusės filmo veikėjų ar vaizduoti kruvinas skerdynes vien tam, kad perteiktų žiūrovui filme tvyrančias emocijas. Juostoje neišvysite gausių smurto scenų, pagrindinis veikėjas nepatiria fizinio smurto ir pats nieko nenužudo. Nepaisant to kiekviena kūno ląstele jauti ore tvyrančią įtampą, skausmą, pažeminimus, matai herojaus norą būti paliktam ramybėje ir svajonę, kad viskas kuo greičiau baigtųsi.
Prisipažinsiu, kad filmas mane iš tiesų pakerėjo. 90 peržiūros minučių pralekė tarsi viena akimirka. Nuostabi režisūra, stiprūs dialogai, įdomi filmo filme idėja ir, žinoma, stipri vaidyba. Tuo metu dar tik 22 –ejų aktoriaus Ben Foster vaidyba žavi ir hipnotizuoja. Į ekrane matomą vaizdą pasinėriau visa galvą ir mačiau tik Trevorą Adamsą – jo svajones, skausmą, išgyvenimus, jo pasirinkimą. Filme nuostabiai persipina psichologinės paauglių problemos, veiksmo scenos ir įspūdingi teatriniai momentai. Tačiau visų labiausiai žavi įspūdingi pagrindinio veikėjo monologai, į kuriuos žiūrovas panardinamas visa galva.
Po filmo peržiūros lydėjo keistas jausmas. Galvoje nesisuko gausybė minčių ir nesinorėjo nieko pasakyti. Buvau sužavėta.
Po filmo peržiūros lydėjo keistas jausmas. Galvoje nesisuko gausybė minčių ir nesinorėjo nieko pasakyti. Buvau sužavėta.
RSS Feed
