Drama
Režisierius: Darren Aronofsky
Šalis: JAV
Trukmė: 102 min
Keturi žmonės. Keturi gyvenimai. Keturios priklausomybės. Keturi metų laikai, Keturios šokiruojančios istorijos....
Pagrindiniai filmo herojai Haris (akt. Jared Leto) ir jo mama Sara (akt. Ellen Burstyn) mylimoji Marion (akt. Jennifer Connelly) bei geriausias draugas Taironas (akt. Marlon Wayans) sukasi iliuzijų ir dirbtinų malonumų karuselėje. Kiekvienas veikėjas turi savo amerikietišką svajonę ir savo priklausomybę, vedančia beprotybės link. Tad ir „Requiem svajonei“ – savotiškas gedulas dėl žlugusios svajonės. 102 filmo minutės nušviečia keturių pagrindinių veikėjų gyvenimus, palengva griūnančius tarsi Pasaulio prekybos centro dangoraižiai rugsėjo 11-ąją.

www.kinopoisk.ru
Filmas nagrinėja senas kaip pasaulis priklausomybės ir vienatvės temas, tačiau tik Darrenas Aronofsky sugeba žiūrovą meistriškai panardinti į iliuzijų pasaulį ir parodyti pagrindinių herojų bandymus pabėgti nuo pačių savęs, pasislėpti televizijos ir narkotikų liūne, nugrimzti į iliuzijų ir fantazijų pasaulį.

www.kinopoisk.ru
Sunku būtų sugalvoti vieną priežastį dėl ko verta žiūrėti šį filmą. Čia pinasi režisieriaus išradingumas, stipri aktorių vaidyba, malonų šiurpą kelianti muzika ir nesibaigianti priklausomybių tema. Nepaisant niūrios spalvinės gamos, vietomis slogios filmo nuotaikos ir sunkokos temos, režisierius filmą pateikia tarsi rožinį pyragaitį, papuošta dailiai suraitytu kremu ir neverčia bjaurėtis, bijoti ar nusukti akis. Ledinėmis rankomis Darrenas Aronofsky apglėbia žiūrovo galvą ir atsuka ją realybės pusėn, priversdamas pažvelgti jai į akis. Kol žiūrovas rengiasi stoti akistaton su realybe, režisierius trinkteli jam per galvą, apsvaigina ir priverčia jaustis vienu iš filmo veikėjų – šokiruotu, besisukančiu haliucinacinių malonumų karuselėje, apsvaigintu muzikos garsų ir vienas kitą keičiančių vaizdų ekrane.

www.humordistrict.com
„Requiem svajonei“ – psichologiškai sunkus tarsi geležinė uždanga, tačiau savo tempu plazdantis tarsi
„Juodosios gulbės“ balerinos sijonėlis. Nuostabus garso takelis įsiveržia tarsi viesulas ir godžiai liečia kiekvieną kūno ląstelę, stengdamasis nieko nepraleisti. Muzika, kelianti šiurpą ir panardinanti į transą. Muzika, liečianti sielą. Muzika, kurios neįmanoma paliesti ir kurią privalu išgirsti bei leisti jai užvaldyti kūną.
Režisierius išradingai žaidžia ir balansuoja tarp siaubo filmo ir komedijos ribos. Visas filmas išlaiko pašėlusią, kiek nesveiką įtampą. Juosta nufilmuota cholerišku, bėgančiu stiliumi ir kartais primena mirgančias reklamas bei verčia pasijusti tarsi hipnozės seanse.
Filmo pabaiga akimirkai užima kvėpavimą, tačiau ir čia režisierius viską pakreipia savaip. Jis neverčia gailėtis herojų ir lieti ašarų apverkiant jų likimus, jis neromantizuoja narkomanų kasdienybės, o tik akimirkai stabteli ir parodo niūrą realybę, kelias svaiginančios palaimos akimirkas, sukeliančias negyjantį fizinį ir sielos skausmą, suluošinančias dvasią ir niekuomet neleisiančias tau tapti vėl tuo, kuo buvai vos prieš akimirką.

www.kinopoisk.ru
Aktoriai savo vaidmenis atlieka neįtikėtinai puikiai. Jaredas Leto, Jennifer Connelly, Marlonas Wayansas ir Ellen Burstyn – talentingi ir stiprūs aktoriai, sukūrę psichologiškai stiprius ir ryškius personažus bei atvaizdavę juos itin realistiškai. Vietomis jų vaidyba panašėjo į emocijų bombą, savo skeveldromis užkabindama ir anapus ekrano esančius žiūrovus. Manau, kad Ellen Burstyn atliko geriausią savo karjeros vaidmenį, tad gaila, jog tų metų Oskaras, skirtas geriausiai aktorei iškeliavo į Julios Roberts rankas.
„Requiem svajonei“ - tai filmas apie baimes, dūžtančias svajones, vienatvę, skausmą ir neapykantą. Apie narkotikus ir priklausomybes, turinčias jėgą pakeisti ne tik mūsų gyvenimą, tačiau ir pačius mus. Apie tai, jog tikėdami amerikietiška svajone skandiname save vaiduokliškame vilčių ir užmaršties liūne, iš kurio nėra kelio atgal. Kaip Orfėjas nebeatgavo Euridikės, taip žmogus niekuomet nebeatgaus savo buvusio aš.