Picture
Romantinė drama

Režisierius: Xavier Dolan

Šalis: Kanada

Trukmė: 95 min
 

„Įsivaizduojamos meilės“ – tai tikrų tikriausia staigmena ir velniškai skanus saldainis, suvyniotas į šiugždantį popierių. Jau patys pirmieji filmo kadrai priverčia suklusti, išsišiepti iki ausų ir aukštai pakėlus antakius nekantriai laukti tęsinio. Nepaisant įdomios pradžios, filmo užuomazgą galima pavadinti gana lengvai nuspėjama, tačiau tai kompensuoja netikėtas juostos finalas.

Šios daugeliu atžvilgiu netikėtos juostos autorius – vos 22-ejų režisierius Xavieras Dolanas, neslepiantis savo netradicinės lytinės orientacijos ir pristatęs vos antrą savo režisuotą filmą. Jaunuolis ne tik sukūrė visapusiškai įdomią ir daugiasluoksnę juostą, tačiau ir dar kartą patvirtino savo, kaip itin perspektyvaus kūrėjo statusą.

Picture
www.media.paperblog.fr
Režisūriniu debiutu, biografine drama „Aš nužudžiau savo motiną“ (orig. „J’ai tué ma mère“, 2009) vaikinas pelnė tarptautinį pripažinimą ir, pristatęs filmą Kanuose bei susišlavęs net tris apdovanojimus, jau kitąmet grįžo į prestižinį kino festivalį ir pakartojo pirmojo filmo sėkmę. X. Dolanas kuria filmus jį jaudinančiomis temomis, tačiau sugeba tai pateikti taip stilingai, estetiškai ir jausmingai, jog filmo kadrai geba liesti liečia ne tik jo paties, tačiau ir anapus ekranų atsidūrusių žiūrovų sielų stygas.

Naujasis režisieriaus filmas, romantinė drama „Įsivaizduojamos meilės“ puikiai atspindi savo pavadinimą, o jaunasis kino genijus X. Dolanas, tarsi vadovaudamasis paties Napoleono šūkiu „Jei nori, kad kažkas būtų padaryta gerai, daryk tai pats“, šiame filme tampa ne tik aktoriumi ir režisieriumi, tačiau ir scenarijaus autoriumi, prodiuseriu bei kostiumų dizaineriu. Būtent per drabužius ir muziką režisierius meistriškai atskleidžia pagrindinių veikėjų charakterius, iki minimumo sumažindamas dialogų kiekį ir įrodęs savo, kaip vizualisto talentą.

Picture
www.excessif.com
Nepaisant kilmės šalies, „Įsivaizduojamos meilės“ alsuoja prancūziška dvasia, persmelkusia kiekvieno filmo detalę. Galbūt todėl, kad režisierius kilęs iš prancūzakalbio Kvebeko Kanadoje? Juk tik prancūziškuose filmuose cigaretės dūmas būna toks elegantiškas, jog norisi jame nuskęsti, tad, panaudodamas įvairius elementus režisierius sukuria minėtąją atmosferą ir priverčia žiūrovą jaustis tarsi panardinus galvą į spalvotą laiko kubilą, nežinantį geografinių apribojimų.

Į pagrindinę filmo istoriją, pasakojančią apie geriausius draugus Frensį ir Mari, įsimylėjusius savo naująjį draugą, žavingą garbanių Nikolą, išoriškai atrodantį kaip iš akies luptu Mikelandželo Dovydu ar graikų Olimpo dievu, įsipina karčias meilės istorijas išgyvenusių žmonių pasakojimai, kurių dėka ne vienas žiūrovas prisimins savo pačių patirtas nuoskaudas ir beprotišką elgesį vos tik įsimylėjus. Pagrindinius filmo herojus, Frensį ir Mari pirmyn gena tikros meilės stygius, sportinis azartas ir, žinoma, konkurencija. Iš pirmo žvilgsnio jaunuolius sieja vienas stipriausių saitų žmonijos istorijoje – draugystė, tačiau po traškia jos pluta slepiasi neišsemiami ironijos klodai, noras puikuotis, konkurencinis pavydas ir bandymai įgelti.

Picture
www.media.paperblog.fr
Filmo ir herojų jausmų lūžio tašku tampa Nikolo gimtadienio vakarėlis, po kurio žiūrovas gauna atsakymus į filmo pradžioje užduotus klausimus, tad net tie, kurie pirmąją filmo dalį stebėjo skeptiškai susiraukę, antrajame etape bus priversti pasiduoti filmo žavesiui.

X. Dolanas vaizduoja retro ir pop art stilius, aukština meną ir prisipažįsta meilėje aktorei Audrey Hepburn. Filme nemažai simbolikos ir užuominų į garsius meno kūrinius – juostoje savo vietą randa „Pusryčių pas Tifanę“ žvaigždė, kurią primena bembišku žvilgsniu apdovanota pagrindinė filmo herojė, Jamesas Deanas ir net baltas triušis, regis, pasiruošęs nuvesti herojus pas Alisą, nuklydusią į Stebuklų šalį. Vaizduodamas skirtingiems stiliams, laikmečiams ir kultūroms būdingus atributus režisierius aprėpia daug temų, tačiau tuo pačiu nepaverčia filmo chaotišku veiksmų, įvykių ir detalių rinkiniu.

Picture
www.voir.ca
Filme „Įsivaizduojamos meilės“ juntama stipri François Ozono ir Woody Alleno įtaka Xaviero Dolano kūrybai. Pasitelkęs F. Ozonui būdingą drąsą, žmonių santykių ir homoseksualumo vaizdavimą, kaip ir prancūzų režisierius kurdamas stilingas, ypatingomis auromis apgaubtas juostas, X. Dolanas žaidžia W. Allenui būdingu ironišku stiliumi, filmą persmelkdamas ironijos ir juodojo humoro gaidomis. Juostoje pastebimas ir Christopheriui Honoré būdingas muzikalumas, meilės aukštinimas ir tuo pačiu jos absurdiškumo vaizdavimas, o viską vainikuoja sulėtinti, kartais kapoti kadrai, leidžiantys mėgautis ekrane matomu grožiu, taip būdingi Kar Wai Wongo režisuotiems kūriniams, tad net ir „Įsivaizduojamoje meilėje“ galima įžvelgti deginančią, lėtą ir muzikalią „Meilės laukimo“ atmosferą.

Vidinėse ir išorinėse erdvėse vykstantis veiksmas, aibė pašalinių garsų, ištaršytos arba idealiai suglaistytos herojų šukuosenos, išraiškinga jų kūno kalba, spalvingi rūbai ir visa tai godžiai apsupantys cigarečių dūmai sukuria gana laisvą, nepriklausomą ir nerūpestingą filmo atmosferą. Filme vyrauja sulėtinti, spalviškai įdomūs kadrai, sustiprinantys žavesio akimirkas ir matomus kadrus padarantys dar emocionalesniais bei suteikiantys jiems dramatiškumo. Kiek pasakišką filmo atmosferą sustiprina puikus operatoriaus darbas, įdomus montažas, vaiskios ir ryškios filmo spalvos, žydinčios nuostabios muzikos fone, kuri filme atlieka vieną pagrindinių vaidmenų. Itin taikliai parinktas filmo muzikinis apipavidalinimas galėtų būti pavadintas vienu iš filmo sėkmės raktų. Čia pinasi šiuolaikinės muzikos ir septintojo dešimtmečio ritmai, o savo vietą randa net Bacho pirmoji siuita, kurios fone vyksta meilės aktas.

Picture
www.media.paperblog.fr
„Įsivaizduojamos meilės“ – tai filmas su švelniu erotikos atspindžiu, paslapčiomis besigėrintis žmogaus kūno grožiu. Jokių atvirų sekso scenų, jokio vulgarumo – tik švelnūs prisilietimai ir jausmingas kūnų susiliejimas.

Galvodama apie pagrindinę juostos temą, prisiminiau vieno lietuviško tinklaraščio paantraštę, kuri itin taikliai apibūdintų šį paieškų kupiną spalvingą filmą – „Laimės paieškos rožiniame mieste“. Juk ir Mari, ir Frensis teieškojo meilės...


KeyKey
29/2/2012 07:52:24 pm

Sveikinu patekus į kitą etapą (finalą?) :)

Sunku įtikti komisijai, iš pradžių kliuvo, kad nėra asmeninės nuomonės, mažai kino kalba analizuojama, po to prametė, nes per daug asmeninės nuomonės buvo, nors ir pagyrė, kad įžvalgos neblogos buvo. Bet komisija teisi, neužtenka suprasti kiną, reikia mokėti ir rašyti. Kita vertus, keista, kad už žinias svarbiau tampa persaldintas poetizmas ;)

Reply
1/3/2012 12:03:33 am

Smagu turėti tokį akylą skaitytoją :)

Manau, nederėtų abejoti nei svetimomis žiniomis, nei gebėjimais. Juk viskas ateina su patirtimi ir laiku, tad jeigu kažko nežinau ar nemoku - tai tik laiko klausimas :)

Reply
Bono
8/3/2012 03:31:39 am

Išties pritariu KeyKey dabar formuojasi nuostata, kad visi viską gali. Kino apžvalgos ar recenzijos tai išties ta sritis kur svarbu mokėti ir rašyti. Bet kino pramonėje, ypač Lietuvoje paplitusi nauja bacila, kai nemokšos "kuria" filmus ir manosi esą kino asai, nes jie mat viską žino apie kiną. Na aišku jiems taip atrodo :) Tas nėra blogai, bet kaip ir kiekvienoje srityje reikia augti, kad jaustumeisi aukštesnis už kitus.

Reply



Leave a Reply.


UA-35502470-1