Picture
www.mk.ru
„Kaip čia šalta!“, - vos susitikus įspūdžiais apie lietuviškąją žiemą pasidalina iš ne ką šiltesnės Rusijos atvykęs režisierius Aleksejus Fedorčenko, regis, neturintis bijoti žiemos speigų. Į 18-ąjį Vilniaus tarptautinį kino festivalį „Kino Pavasaris“ atvykęs vyras pristatė Naujojo Rusijos kino programoje rodytą savo filmą „Dieviškos pievų marių žmonos“ (rus. „Небесные жены луговых мари), kuriuo, kaip pats prisipažino, labai didžiuojasi ir džiaugiasi. „Ne ką mažiau negu buvimu Vilniuje“, - šiltai priduria jis, prieš pradėdamas jau trečiąjį interviu tądien.

Jus vadina vienu ryškiausiu Rusijos naujosios bangos režisierių. Kaip reaguojate į tokius teiginius?
Tikrai? (juokiasi) Niekuomet nesu to girdėjęs, tačiau ačiū už komplimentą – tai labai malonu.

Ar jūs pažįstamas su lietuviškais filmais ir mūsų šalies kino industrija?
Apie šiuolaikinį lietuvišką kiną nežinau absoliučiai nieko, tačiau geru žodžiu miniu Sovietinį kiną, ypatingai filmą „Niekas nenorėjo mirti“.

Pasikalbėkime apie naujausią Jūsų filmą „Dieviškos pievų marių žmonos“. Kodėl susidomėjote pievų mariais ir kas paskatino Jus sukurti šį filmą?
Šiais laikais rasti gerą scenarijų ir gerą istoriją yra be galo sunku. Pasaulį ištikusi idėjų krizė, tad visi vienais ar kitais būdais pradeda kartotis ar kartoti kitus – puikus to pavyzdys filmų perdirbiniai. Nenorėjau eiti šiuo keliu – siekiau rasti kažką naujo ir nematyto. Radau rašytoją Denisą Osokiną, kurio kūriniai kaskart nušviečia kažką naujo ir pateikia įdomybių. Mudu kartu dirbame beveik dešimtmetį – kartu sukūrėme tris dokumentinius filmus, Denisas rašė scenarijų mano filmams „Tylūs stebėtojai“ (rus. Овсянки, 2010), „Dieviškos pievų marių žmonos“ bei būsimam mano projektui, ties kuriuo dirbame šiuo metu. Šiandien Denisas yra laikomas vienu geriausių rašytojų Rusijoje, o mudviejų susitikimą ir darbą kartu su juo laikau savo asmenine sėkme.

Filmo „Dieviškos pievų marių žmonos“ idėjos autorius - Denisas. Jis – filologas, nagrinėjantis šiaurės tautų, finougrų kultūrą, tad tai jo asmeniniai interesai, kuriuos jis perkelia į literatūrą, o aš – į kiną.



UA-35502470-1