Picture
Praėjusiais metais dėl darbų gausos spėjus pamatyti sąlyginai nedaug Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino Pavasaris“ filmų, šiemet džiaugiausi kasmetinėje kino šventėje galėdama praleisti nemažai laiko bei susipažinti su naujais žmonėmis, išvysti ypatingai ilgai lauktus kino filmus bei sudalyvauti įdomiuose festivalio renginiuose.

Deja, šiųmetiniai „Kino Pavasario“ įspūdžiai tapo kiek užtemdytais nesklandumų – nutrūkę, neįvykę ar stringantys kino seansai, citrininės spalvos filmo titrai ar laginantis filmas festivalio toli gražu nepuošia. Žinoma, dalį šių problemų galima būtų nurašyti tam, jog šiemet didžioji dalis festivalio filmų buvo rodoma skaitmeniniu formatu, tad festivalio organizatorių laukė didesnis iššūkis bei problemos, su kuriomis jie nebuvo susidūrę anksčiau. Kita vertus, asmeniškai mane festivalio metu lydėjo nemažai techninių su filmų peržiūromis lydinčių nesklandumų, privertusių gimti mintį apie rimtesnį pasiruošimą bei detalesnį techninių resursų apgalvojimą. Kita vertus, galbūt daugybė mano festivalio filmų peržiūras kamavusių nesklandumų tebuvo sutapimai, lydėję atsidūrus ne vietoje ir ne laiku?



UA-35502470-1