Picture
Pastaruoju metu specialieji ir vizualiniai efektai tapo neatsiejama kone kiekvieno filmo dalimi, nepriklausomai nuo jo biudžeto ir kilmės šalies. Ankstesniais laikais sietini su veiksmo ir fantastiniais filmais, pastaruoju metu jie tampa kiekvienos juostos palydovais. Sunku būtų teigti, kad specialieji efektai – šių dienų pramanas. Kaip žinome, jų protėviai kine gimė dar XIX amžiaus 9 dešimtmetyje, kai iliuzionizmu besižavintis prancūzas Georges Méliès ėmėsi ir išrado pirmuosius specialiuosius efektus: stop kadrą, sulėtintą ir pagreitintą filmavimus, dvigubą ekspoziciją ir kitus šiandienos kine įprastus elementus.

Spartėjant globalizacijai, kalboje plintant amerikonizmams, natūralu, kad kalbantis apie kiną, o ypač apie kompiuterinės grafikos ir technologijų panaudojimą jame, vartojami iš už Atlanto kilę terminai, tačiau čia koją pakiša žmogiškasis faktorius – yra specialistų, vartojančių skirtingą terminiją, tad, prieš pradėdami kalbėtis apie specialiuosius efektus kine, aptarkime su jais susijusią terminologiją.


 

UA-35502470-1