Picture
www.15min.lt
Kovo 1 – 17 dienomis kino mėgėjus septintąkart džiugino moterų kino festivalis Šeršėliafam. Žiūrovams padovanojęs aibę puikių kino juostų, festivalis pirmąkart išrinko Metų kino moterį, kuria tapo vykdančioji prodiuserė, Kino tarybos ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narė Lineta Mišeikytė, apdovanota už nuoseklų darbą inicijuojant fiskalinių paskatų modelį Lietuvos kino pramonei.

Su L. Mišeikyte susitinkame UAB „Baltijos filmų paslaugos“ biure Vilniaus centre. Mane pasitinka šviesiaplaukė garbanė, pasipuošusi vos prieš kelias dienas atsiimta autorine juvelyrės Vitos Pukštaitės-Bružės sukurta sidabrine „Kino fėjos“ sege. Greitakalbe žodžius berianti moteris nei akimirkai neleidžia suabejoti savo aistra kinui ir kiekvienu savo žodžiu spinduliuoja neaprėpiamą meilę darbui.

Paklausta apie jausmus, užplūdusius tapus Metų kino moterimi, L. Mišeikytė teigė, jog visų pirma ją aplankė didelis netikėtumas, kadangi visos šiam apdovanojimui nominuotos moterys buvo jo vertos. Vertindama kolegių indėlį ir darbą kino pramonėje, moteris pasakojo besijaučianti taip, lyg apdovanojimą atsiimtų visų moterų vardu. „Žinoma, smagu būti įvertinta, tad šiuo apdovanojimu džiaugiuosi tiek aš, tiek mano kolegės ir nominantės, o apdovanojimo atsiėmimas buvo mūsų bendra šventė“, - džiaugėsi vykdančioji prodiuserė, tvirtindama, jog šiuo metu kine dirba daug moterų, o jas vienija noras ir pastangos pakeisti kino situaciją Lietuvoje.

Picture
www.moteris.lt
Daugelio žmonių siekiamybė – tapti garsiais ir matomais, t. y. tuo, ką galima būtų pavadinti žvaigžde. Daugelis jų svajoja apie į kairę ir dešinę dalinamus interviu, fotografavimąsi žurnalo viršeliams ir minias gerbėjų. Tam, kad tai gautų daugeliui užtenka tiesiog atsidurti prieš kamerą. Kodėl Jūs pasirinkote darbą už jos? – klausiu prodiuserės. L. Mišeikytė, teigdama, jog prodiuserio darbo niekas nemato, tačiau nuo to jis netampa mažesniu, teigė nejuntanti dėmesio stokos ir niekuomet nesvajojusi filmuotis. „Būdama už kameros jaučiuosi labai gerai. Tuomet, kai projektas vyksta sklandžiai, o režisierius ir filmavimo grupė yra patenkinti bei įvykdo savo sumanymą, esu laiminga ir jaučiu moralinį pasitenkinimą. Didžiausias apdovanojimas man yra gerai nufilmuota juosta ir ekrane matomas gražus galutinis rezultatas“, - teigė moteris, prisipažinusi, jog atsiimti „Kino fėjos“ segę ir būti fotografuojamai buvo itin didelis išbandymas, pareikalavęs drąsos. „Už kadro yra labai daug nematomų dalykų, todėl tas apdovanojimas, kuris buvo skirtas moterims, kine dirbančioms už kadro, nudžiugino tuo, jog mūsų darbas buvo pastebėtas ir įvertintas.“ – pamažu kintančia Lietuvos kino pramonės situacija džiaugėsi L. Mišeikytė.

Paprašyta įvardinti Lietuvos kino pramonėje vyraujančius sunkumus, visų pirma moteris pasidžiaugė politikais, kurie ne tik lankosi kino festivaliuose, tačiau ir suvokia jų būtinybę bei noriai bendradarbiauja su kino pramonės atstovais, bandydami pagerinti kino padėtį Lietuvoje. „Gegužės 1 dieną duris atvers Lietuvos kino centras, o Vilniaus savivaldybėje įsikūrė Vilniaus kino biuras, tad džiugu, jog ir politikai suprato, jog kinas nėra tik menas, tačiau ir stipri ekonominė šaka, kadangi kino projektai generuoja daug mokesčių ir įdarbina žmones. Politikai pakeitė požiūrį į kiną ir tai džiugina“, - kalbėjo ji. Nepaisant to, moteris apgailestavo, jog dalį valdžios atstovų vis dar sunku įtikinti tuo, jog Lietuvos kino industrijoje susidariusią padėtį reikia keisti.

Įvertinta už fiskalinių paskatų modelio inicijavimą L. Mišeikytė džiaugėsi, jog, nors galutinis rezultatas dar nepasiektas, tačiau įstatymo projektas jau užregistruotas Seimo plenariniame posėdyje, o pavasario sesijos metu įvyks balsavimas, kurio metu turėtų paaiškėti tolimesnė nacionalinio kino ateitis. Teigiamo rezultato besitikinti moteris pripažino, jog šis darbas pareikalavo itin didelių pastangų, tikėjimo ir bendražygių palaikymo. „Šiuo metu kino bendruomenėje vyksta geri postūmiai ir vienijimasis, siekiant bendro tikslo. Fiskalinių paskatų modelis leistų verslo sektoriui aktyviau dalyvauti kino industrijoje bei prisidėti prie kino kūrimo tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Priėmus Pelno mokesčio įstatymo pataisą, šiuo metu tik iš kuklaus valstybinio finansavimo gyvenanti kino industrija atsigautų. Turime potencialą ir galime kurti kiną, tad finansavimas – itin opi problema“, - teigė moteris, pridūrusi, jog ilgisi stambių užsienio kino projektų. „Užsienio kino projektai į Lietuvą pritraukia investicijų, tad padeda ne tik šalies ekonomikai, tačiau ir kino industrijos augimui bei įdarbina daug žmonių. Turime nemažai asmenybių, galinčių dirbti kine, tačiau dabar, nesulaukiant tokio projektų skaičiaus, ties kokiu galėtume dirbti, dalis žmonių emigruoja, susiranda kitus darbus arba praranda kvalifikaciją, tad kino industrijai tai yra didelis praradimas.“ Anot moters, kino projektų stoka yra rimtas kliuvinys Lietuvos kino pramonės augimui. Projektų trūkumas lemia, kad Lietuvoje neauga nauja kino karta, tad tiesiog nėra kam perduoti profesionalų įgytą patirtį.

Picture
www.moteris.lt
L. Mišeikytė  prisipažino tikinti, jog fiskalinių paskatų modelio dėka, kuris leistų suaktyvinti kino gamybą Lietuvoje, į kino pramonę galėtų įžengti daug naujų žmonių, o šalies kino industrija atsigautų dar metų pabaigoje arba 2013-ųjų pradžioje. „Šiuo metu užsienio kino projektai Lietuvoje nėra filmuojami, kadangi dauguma užsienio šalių, išskyrus Lietuvą, turi fiskalinių paskatų modelius, tad Lietuva nepatenka į kino gamintojų žemėlapį. Norėčiau, kad mūsų šalyje būtų filmuojami tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai kino projektai“, - šviesia Lietuvos kino ateitimi neabejojo L. Mišeikytė.

Vykdančioji prodiuserė su šypsena prisiminė nuo 1997-ųjų kino studijos „Warner Bros“ Lietuvoje kurtą 52 serijų serialą „Nauji Robino Hudo nuotykiai“ (orig. „The New Adventures of Robin Hood“). Ketverius metus šalyje filmuotas serialas leido užauginti naują specialistų kartą, o vyresniesiems įgyti naujos patirties. „Šis projektas Lietuvos kino pramonei davė daug pliusų“, - teigė moteris, Lietuvai linkėjusi sulaukti tarptautinio kino projekto, kurio filmavimas truktų daugiau negu keturias savaites. „Dvylika ir daugiau serijų apimantys serialai yra unikali galimybė jauniems kino specialistams įsitvirtinti šioje srityje, o stambaus masto projekto kūrimas duotų postūmį šalyje formuotis post produkcijos įmonėms ir didėti pačios kino pramonės mastams“, - teigė ji.

Picture
www.moteris.lt
Paklausta, kas lėmė jog savo gyvenimą susiejo su kinu, prodiuserė teigė meilę kinui jutusi nuo mažų dienų, tačiau niekuomet nemaniusi, jog dirbs kino industrijoje. „Tai galima pavadinti likimu“, - šypsojosi moteris, savo karjerą kino aikštelėje pradėjusi kaip anglų kalbos vertėja. „Kad ir kur dirbdavau, visuomet su meile grįždavau į kiną“, - į prisiminimus leidosi ji. Prakalbus apie poilsį ir įkvėpimo paieškas, L. Mišeikytė apdovanoja mane šypsena, teigdama, jog yra viena nedaugelio laimingųjų, kurie ilsisi dirbdami mėgstamą darbą. „Turiu darbą, kuriame neskaičiuoju valandų“, - džiaugėsi vykdančioji prodiuserė, tikinusi, jog itin smagu dirbti ties tais projektais, kurie artimi jos sielai. „Paskutinis filmas ties kuriuo dirbau kaip vykdančioji prodiuserė – Audrius Juzėno „Ekskursantė“. Tai labai humanistinis ir įdomus filmas, tad tikiu, jog žiūrovas eis į kino salę ir džiaugsis jį pamatęs“, - pasakojo moteris, pridūrusi, jog tikėtina, kad juosta kino salėse suksis jau šių metų rudenį.

Pokalbiui pakrypus nacionalinio kino linkme, ėmėme kalbėtis apie bene garsiausią pastarojo laikmečio lietuvišką filmą - Donato Ulvydo „Tadas Blinda. Pradžia“, Lietuvoje perrašiusį kino salių lankomumo statistiką ir tapusį pelningiausiu šalyje rodytu filmu. Šio filmo sėkmė įrodė, jog žmonės yra išsiilgę nacionalinio kino ir nori kino ekranuose pamatyti lietuvišką produkciją. Tačiau, anot. L. Mišeikytės, filmo sėkmę lėmė ne tik tai. „Tadas Blinda. Pradžia“ kūrėjai vykdė itin sėkmingą reklamos kampaniją, kurią moteris įvardija kaip vieną geriausių Lietuvoje. Negailėdama pagyrų talentingam filmo prodiuseriui Žilvinui Naujokui, Metų kino moteris kolegos darbą įvertino maksimaliai gerai ir skyrė jam aukščiausią balą.

Picture
www.moteris.lt
Būtent pagarba kolegoms, nuoširdus jų darbo vertinimas ir tikėjimas Lietuvos kino ateitimi šią moterį išskiria iš gausaus kino kūrėjo būrio. Akimirką pagaunu save galvojant, jog seniai prieš save mačiau žmogų, kuris taip degtų aistra savo darbui ir spindėtų vos paklaustas apie mylimą veiklą. Sunku paneigti, jog L. Mišeikytės optimizmas ir entuziazmas – itin užkrečiantys. Šios moters savybės turbūt net ir didžiausią skeptiką priverstų patikėti, jog auksiniai Lietuvos kino laikai - dar priešaky.

Kalbamės apie vieną didžiausių šių dienų visuomenės rykščių ir apkalbų objektų - emigraciją. „Šį klausimą draugai ir kolegos man užduoda labai dažnai“, - paklausta apie galimybę emigruoti, šypsodamasi prisipažino L. Mišeikytė. Moteris pridūrė, jog „gal tai nuskambės kvailai ir naiviai, tačiau aš labai džiaugiuosi būdama čia ir man gera Lietuvoje, nes matau buvimo čia prasmę“, - džiaugėsi ji, teigdama, jog visuomet smagu įgyti patirties dirbant užsienyje ir grįžti į Lietuvą, kurią užsieniečiai vertina dėl šalies grožio, gamtovaizdžio, kino pramonėje dirbančių lietuvių profesionalumo ir kvalifikacijos. „Dažnai užsieniečiai, pamatę šias lietuvių savybes, išsiveža juos dirbti į užsienį ir visuomet džiaugiuosi, kuomet, pasisėmę patirties, jie grįžta į gimtinę ir karjerą tęsia čia“, - kalbėjo moteris, tikinusi, jog padidėjus kino projektų filmavimo apimčiai, egzistuoja didelė galimybė, jog sumažės jaunų žmonių emigracija, nes, anot jos, kinas yra jaunų žmonių sritis. „Pradėjus nuo žemiausio laiptelio, po kelerių metų, užkopęs aukščiau, ne tik žinai, kaip sukasi filmavimo procesas, tačiau ir geriau atlieki savo darbą, žinodamas kiekvieną filmavimo grupės elementą“, - kalbėjo moteris, tikinusi, filmavimo aikštelėje dirba labai daug žmonių. „Jie yra komanda, tad kiekvienas filmavimo grupės narys yra svarbus ir reikalingas. Atkreipkite dėmesį, kad atsiimdami apdovanojimus režisieriai, aktoriai ir kiti kino pramonės dalyviai dėkoja visai komandai. Jie suvokia, jog kiekvienas filmavimo aikštelėje atsidūręs žmogus yra itin svarbus pačiam procesui ir būtent padedami šių žmonių visi kiti gali gerai atlikti jiems pavestas užduotis“, – komandinio darbo svarbą pabrėžė L. Mišeikytė.

Picture
Paklausta ko palinkėtų ir ką patartų jauniems žmonėms, svajojantiems apie karjerą kino pramonėje, gražių epitetų jaunimui negailinti prodiuserė visus jį mylinčius žmones ragino išbandyti save kino projektuose ir visų pirma išsiaiškinti ar ši meilė tikra. Anot moters, tik darbu patikrinęs save, iš arčiau pamatęs kaip gimsta kino projektas, žmogus gali nuspręsti ar nori likti šioje terpėje ir nebegali gyventi be kino. „Jeigu suprasi, jog esi gimęs kurti filmus –  būk kantrus, daug dirbk ir išlauk savo šlovės valandos“, – visiems linkėjo Metų kino moterimi išrinkta L. Mišeikytė.




Leave a Reply.


UA-35502470-1