Picture
www.nisimazine.eu
Vieni skeptikai teigia, jog lietuviškas kinas merdėja. Kiti piktinasi naujų idėjų nebuvimu, finansavimo trūkumu ar tik patiems kūrėjams įdomiomis filmų temomis. Panašu, kad jauna režisierė Kristina Buožytė spjovė į lietuvišką kiną apraizgiusius mitus ir stereotipus bei ėmėsi veikti pagal principą „mažiau kalbų, daugiau darbų“.

Lietuviškos kino premjeros žiūrovų akis džiugina rečiau negu norėtųsi. 2013-uosius, žadančius būti itin derlingais lietuvišku kinu, sausio 4-ąją pradės antrasis pilno metro režisierės filmas „Aurora“ (angl. „Vanishing Waves“), apkeliavęs ne vieno užsienio kino festivalį bei Ispanijos SITGES fantastinių filmų festivalio tituluotas geriausiu Europos fantastiniu filmu.

Su viena perspektyviausių jaunosios kartos lietuvių režisierių kalbamės apie Naujuosius metus atversiančią fatališką meilės dramą „Aurora“, ketverius metus trukusį kūrybinį filmo etapą ir jį lydėjusius sunkumus.


 
Picture
Kai kurie viena ryškiausių jaunosios kartos Holivudo žvaigždžių laikomą Ryaną Goslingą vadina perspektyviausia Holivudo žvaigžde, apdovanota ištisu talentų rinkiniu. Kiti jaunuolį maišo su žemėmis, teigdami, jog jis tesinaudoja savo žavesiu, už kurio žioji begalinė tuštuma. Nepaisant to, kuriai barikadų pusei priklausote, sunku paneigti viena – R. Goslingas – velniškai talentingas ir įdomus vyrukas, kupinas žavių keistenybių, garsėjantis muzikiniais talentais ir slapukiškumu.

Jam nerūpi karjera, protokolai, apdovanojimai ir šlovė. Į visa tai iš aukšto spjaunantis aktorius renkasi tik širdžiai mielus vaidmenis ir pirmenybę teikia nedidelio kalibro Holivudo produkcijai ir nepriklausomam kinui. 2011-aisiais, pristatydamas George Clooney režisuotą filmą Purvini žaidimai (orig. „The Ides of March“) vyras net nemanė vykti į Venecijos kino festivalį kur buvo pristatoma juosta ir išvyko į Bankoką kur filmavosi „Važiuok“ režisieriaus Nicolo Winding Refno filme Only God Forgives“.


 
Picture
www.young-germany.de
Apie turkų kilmės režisierių Fatihą Akiną kalbu dažnai ir daug. Natūralu – juk tai vienas ryškiausių ir įdomiausių naujosios kartos Vokietijos režisierių, kurio kūryba puikuojasi mano mėgstamiausių filmų sąrašuose.

Originaliomis idėjomis ir drąsa jas įgyvendinti pasižymintis vyras jau pelnė vieno perspektyviausių jaunųjų režisierių vardą. Būdamas dviejų kultūrų (turkų ir vokiečių) vaiku, savo kūryboje F. Akinas visuomet įpina turkišką siūlę, taip nuspalvindamas vokišką audeklą.

Turkų emigrantų - pradinių klasių mokytojos ir kilimų valytojo sūnus buvo auklėjamas pagal griežtas (tačiau ne fanatiškas) islamo normas ir tradicijas. Nuo vaikystės Fatihas žavėjosi menais, o būdamas paaugliu tvirtai nusprendė tapti režisieriumi ir, padedamas bendraklasių entuziastų ėmė kurti trumpo metro filmus bei filmavosi serialuose. Kino meno pagrindus įgijęs kaimynystėje įsikūrusiose video nuomos parduotuvėje, aštuoniolikametis F. Akinas paliko namus ir ėmė krimsti kino režisūros mokslus, o jau 1999-aisiais Lokarno kino festivalyje pelnė vieną pirmųjų prizų už pirmąją savo ilgo metro juostą „Greitai ir neskausmingai“ (orig. „Kurz und schmerzlos“).


 
Picture
Kaip bebūtų gaila, nutilo kovo 15-29 dienomis šurmuliavęs 17-asis Vilniaus Tarptautinis kino festivalis „Kino Pavasaris“. Žiūrovams parodžiusi daugiau kaip 200 puikių filmų, didžiausia kino šventė Lietuvoje paliko mus laukti kitų metų.

Asmeniškai man Kino Pavasaris yra laukiamiausias metų įvykis, kurio pradedu laukti ir ilgėtis vos festivaliui pasibaigus. Nors šiemet nutiko taip, kad mane prispaudė darbai, vis vien visus reikalus dėliojausi taip, kad nors kelias valandėles galėčiau skirti „Kino Pavasariui“. Anot kai kurių protingų žmonių, juk darbą reikia derinti su poilsiu, ką ir stengiausi daryti :)

Šiemet festivalyje pamačiau tik 16 filmų. Tačiau juk svarbiausia ne kiekybė, o kokybė! Na, o gerų filmų mačiau iš tiesų daug. Žinoma, gaila, jog nespėjau pamatyti kai kurių norimų filmų - „In Darkness“, „Vivan las Antipodas“, „Wild Bill“, „Once Upon A Time in Anatolia“ ir kai kurių kitų, tačiau turiu viltį, jog kada nors tokia galimybė bus.

Taigi, trumpai apie patį festivalį. Iš tiesų džiugu matyti puikiai organizuojamą renginį, itin stiprią šiųmetinę festivalio programą bei daugybę kiną mylinčių žmonių. Nieko nėra smagiau kaip kulniuoti namo, o aplink girdėti netylančias kalbas apie kiną, tačiau turiu pripažinti, jog kai kuriems apsilankymas šiame festivalyje yra ne meilės kinui išraiška, o daugiau prestižo ar mados reikalas. Per „Café de Flore“ seansą šalia manęs sėdėjusi kino aktorė nenustodama maigė telefoną naršydama socialine tinkle „Facebook“ bei susirašinėdama trumposiomis žinutėmis, nekreipdama į ekrane matomą veiksmą. Filmo pabaigoje ji ėmė plūsti ašaromis ir atsistojusi visai salei pareiškė, jog nėra mačiusi geresnio filmo. Visgi, aktorius ir gyvenime yra aktoriumi... Teko sutikti ir žmonių, kurie išdidžiai pasakojo esą ištikimi „Kino Pavasario“ lankytojai, tačiau paklausus kokius filmus matė arba ketina pamatyti, šioje vietoje jų žinios baigdavosi. Tačiau šįkart ne apie tai. 

Tiesiog noriu pasidžiaugti, jog kinas įsiveržia į mūsų kasdienybę ir nebėra laikomas tik tam tikro visuomenės sluoksnio pramoga arba prabangos dalyku. Džiaugiuosi matydama tiek daug jaunų, šaunių kino savanorių, sutikusių talkinti festivaliui, tačiau bene labiausiai džiuginantis dalykas – penkiolika dienų kinu gyvenęs Vilnius, į savo glėbį įtraukęs didelę dalį miesto gyventojų.


 
Picture
www.15min.lt
Kovo 1 – 17 dienomis kino mėgėjus septintąkart džiugino moterų kino festivalis Šeršėliafam. Žiūrovams padovanojęs aibę puikių kino juostų, festivalis pirmąkart išrinko Metų kino moterį, kuria tapo vykdančioji prodiuserė, Kino tarybos ir Nepriklausomų prodiuserių asociacijos valdybos narė Lineta Mišeikytė, apdovanota už nuoseklų darbą inicijuojant fiskalinių paskatų modelį Lietuvos kino pramonei.

Su L. Mišeikyte susitinkame UAB „Baltijos filmų paslaugos“ biure Vilniaus centre. Mane pasitinka šviesiaplaukė garbanė, pasipuošusi vos prieš kelias dienas atsiimta autorine juvelyrės Vitos Pukštaitės-Bružės sukurta sidabrine „Kino fėjos“ sege. Greitakalbe žodžius berianti moteris nei akimirkai neleidžia suabejoti savo aistra kinui ir kiekvienu savo žodžiu spinduliuoja neaprėpiamą meilę darbui.

Paklausta apie jausmus, užplūdusius tapus Metų kino moterimi, L. Mišeikytė teigė, jog visų pirma ją aplankė didelis netikėtumas, kadangi visos šiam apdovanojimui nominuotos moterys buvo jo vertos. Vertindama kolegių indėlį ir darbą kino pramonėje, moteris pasakojo besijaučianti taip, lyg apdovanojimą atsiimtų visų moterų vardu. „Žinoma, smagu būti įvertinta, tad šiuo apdovanojimu džiaugiuosi tiek aš, tiek mano kolegės ir nominantės, o apdovanojimo atsiėmimas buvo mūsų bendra šventė“, - džiaugėsi vykdančioji prodiuserė, tvirtindama, jog šiuo metu kine dirba daug moterų, o jas vienija noras ir pastangos pakeisti kino situaciją Lietuvoje.


 
Picture
Šiemet, dėl didelės laiko stokos ir darbų gausos, moterų kino festivalyje „Šeršėliafam“ pamačiau tik tris filmus. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų mažai, tačiau džiaugiuosi, jog tie trys filmai buvo tokie puikūs, jog net ir šiandien, prisiminus juos, veidą nušviečia pasitenkinimo pilna šypsena.

Jaučiu pareigą paminėti ir puikią šiųmetinio festivalio programą bei pagirti organizatorius, kurių dėka „Šeršėliafam“ netrūko įdomių renginių ir žmonių. Žinoma, kartkartėmis paburnodavau, jog kai kurie norimų pamatyti filmų seansai buvo rodomi itin vėlai, tačiau juk jeigu kažko labai nori, visos kliūtys atrodo tarsi menkniekiai.

Taigi, pradedu savo matytų filmų apžvalgą. Nepaisant to, kad itin mėgstu ispanų kiną, tai, kad trijų man labiausiai patikusių filmų kilmės šalis yra Ispanija – grynų gryniausias atsitiktinumas!

Pradėkime nuo festivalyje labiausiai man patikusio filmo, kurį drąsiai traukiu į stipriausių savo matytų filmų sąrašą:


 
Picture
Vasario 26 dienos vakarą Los Andželo „Kodak“ teatre vyko prestižiškiausi ir laukiamiausi kino pramonės apdovanojimai – garbingieji Oskarai, kurių ceremonijos vadeles į savo rankas vėl perėmė šios ceremonijos veteranas, komikas Billy Crystalas, ceremoniją vedęs jau devintąjį kartą. Žiūrovų akyse vyras bandė reabilituoti ceremoniją po 2011-aisiais aktorių James Franco ir Anne Hathaway patirto fiasko ir, regis, jam tai puikiai pavyko.

Šiųmetinė Oskarų ceremonija kino istorijoje pažymėjo lūžį ir Kino Akademijos laukiančius pokyčius. Planuojama, jog kitąmet dabartinę bukletinę balsavimo sistemą pakeis elektorinė balsavimo sistema. Taip pat ketinama pakeisti ceremonijos vietą ir net 10 metų Oskarų apdovanojimų ceremoniją po savo stogu glaudusį „Kodak“ teatrą iškeisti į kitą apdovanojimų ceremonijos būstinę.

Šiemet, po nominantų į Oskarus paskelbimo, ceremoniją lydėjo kaip niekad daug apkalbų ir nusivylimo. Apkalbų virtinę sukėlė tikras žiūrovų šokiravimo meistras, komikas S. B. Cohenas, pareiškęs, jog į ceremoniją atvyks įkūnydamas naujausią savo personažą – diktatorių Aladiną. Kino Akademijai žaibiškai sureagavus į didelių nemalonumų galėjusį pridaryti aktoriaus išsišokimą, aktoriui buvo uždrausta rodytis ceremonijoje. Interneto platumose pasirodžius video medžiagai, kurioje komikas koneveikė Jungtines Amerikos Valstijas, linkėdamas joms mirties, vyrui visgi buvo leista dalyvauti ceremonijoje ir jau kitą dieną Twitter paskyroje jis išpublikavo nuotrauką, kurioje laiko du kvietimus į Oskarų apdovanojimų ceremoniją. Nepaisant to, kad visa tai galėjo būti tik sumanus aktoriaus užmojis pagyvinti jo filmo „Diktatorius“ reklaminę kampaniją, Oskarų apdovanojimų ceremonijoje vyras visgi pasirodė apsirėdęs diktatoriumi, lydimas dviejų gražuolių ir nešinas pelenų urna, su ant jos pavaizduotu buvusio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-Ilo atvaizdu.


 
Picture
www.fashionindie.com
Nuo vaikystės svajojęs tapti aktoriumi Markas Wahlbergas tapo jaunu narkomanu ir nusikaltėliu. „Būčiau galėjęs gauti Oskarą už savo melagystes policijai“, - tikina aktorius. Užaugęs devynių vaikų šeimoje vyras buvo jauniausia ir daugiausia keblumų tėvams kėlusia atžala. Praėjus dvejiems metams po tėvų skyrybų, sulaukęs vos keturiolikos vaikinas ėmė eiti klystkeliais - metė mokyklą, ėmė vogti, tapo priklausomu nuo kokaino ir kas mėnesį įkliūdavo policijos pareigūnams. 1988-aiasiais, sulaukęs vos šešiolikos, būsimasis aktorius atsidūrė už grotų už žiaurų vietnamiečio (kuris po išpuolio viena akimi apako) sumušimą ir rasistinius išsišokimus. Nuteistas dvejiems metams kalėti vaikinas paliko kalėjimą po 50 dienų, iš maištingo ir neklusnaus paauglio virtęs vyru. Tapęs kitu žmogumi Markas teigė supratęs, jog privalo keisti gyvenimą. „50 dienų praleidau uždarytas belangėje tarp vaikinų, į kuriuos stengiausi būti panašus būdamas laisvėje. Tuomet ir supratau, jog tai yra baisiausia vieta žemėje ir nei už ką nenorėjau ten atsidurti dar kartą. Palikau savo grupuotę ir tai buvo vienas sunkiausių žingsnių mano gyvenime – atsukti nugarą vyrukams, kartu su kuriais patyrėme tiek daug. Jie laikė mane išdaviku, tačiau privalėjau tai padaryti, jeigu nenorėjau dar kartą grįžti čia“, - prisiminimais apie kalėjime praleistas dienas dalijosi aktorius, kurio teiginiai apie virtimą kitu žmogumi tebuvo pasaka. 


 
Picture
Marilyn Monroe (1926 06 01 - 1962 08 05)
 

Šiuolaikinėje pramogų pasaulio industrijoje įsivyravęs ir giliai įsišaknijęs grožio kultas. Vos dvidešimtmetį perkopusios žvaigždutės, gavusios pirmuosius šešiaženklius honorarus ima tobulinti savo išvaizdą: nosies korekcija, riebalų nusiurbimas, krūtų implantai ir panašios procedūros Holivude jau tapo įprastu reiškiniu ir tiesiausiu keliu į šlovę bei populiarumą. Skandalai, nuolatiniai lėbavimai, alkoholis, narkotikai, dar kelios plastinės operacijos, reabilitacijos klinikos, muštynės ir teismai - štai kaip gyvena šiuolaikinio Holivudo jaunimas.



 
Picture
Pakankamai dažnas reiškinys, kuomet broliai ir seserys ima sekti vienas kito pėdomis ir renkasi tą pačią veiklą ar darbą. Šeimos nariai eina vienas kito jau pramintais takais, kartais konkuruoja tarpusavyje ir bando vienas kitą pralenkti, pranokti. Jei tai susiję su kino ar muzikos pramone, pasaulis atidžiai stebi jų karjerų vingius ir imasi lyginti jų sėkmę. Neretai nutinka taip, kad šlovės olimpą pasiekia tik vienas vaikas, o likę ima grimzti į užmarštį sulig kiekvienu žingsniu. Tad ką gi reiškia turėti brolį ar seserį, kurio veikla sutaptų su jūsiške? Ar tai leis nepelnytai maudytis šlovės spinduoliuose, ar amžiams privers vytis ir bandyti pranokti giminaitį?

Brolis ir sesuo Maggie ir Jake‘as Gyllenhaal paneigia pirmoje pastraipoje išsakytą mintį apie konkurenciją ir tik vieno vaiko šlovę. Jie jauni, veržlūs, talentingi ir intensyviai besifilmuojantys aktoriai, kasmet kino ekranus pasiekia bent po kelis filmus, kuriuose jie įkūnija pagrindinius personažus. Maggie ir Jake‘as gerai sutaria, kartu leidžia laisvalaikį, ir, regis, šlovė jiems nė motais.



UA-35502470-1